Buvusi Vyriausybė prieš nueidama naujajai valdžiai paliko 82 puslapių atmintinę – kas jų vertinimu pasiteisino per pirmą karantiną, o kas ne. Dokumente nurodoma parengimo data – pernai rugsėjis.
Atmintinėje nurodoma, kad ekonomikos skatinimo priemonių plano apimtis, kuris patvirtintas pernai kovo 16 dieną, siekė 6,26 milijardo eurų, papildomai 5,8 milijardo numatyta investicijoms per „Ateities DNR planą“.
Dabar buvęs premjeras S. Skvernelis sako, kad tereikėjo imti ir tęsti buvusias pagalbos priemones, juolab, kad pinigų buvo likę. Tačiau dabar naujos Vyriausybės priemonės ateina per lėtai, keliama sumaištis blaškantis dėl sprendimų.
„Mes gavome baltą popieriaus lapą ir tą istoriją reikėjo rašyti patiems. Dabar iš tikrųjų situacija yra kitokia ir to blaškymosi, chaotiškumo neturėtų būti. Bet, deja, matome, kad yra kitaip. Nuomonės pasikeitimai, teisėtų lūkesčių suformavimas ir po to neįvykdymas – tai labai kerta per pasitikėjimą tiek Vyriausybės, tiek valstybės. Dėl to nepasitikėjimo rodiklis, žiūrint į valdžios pusę, manau, yra pakankamai aukštas. Pažada vieną, padaro kitą, arba nepadaro, ką pažadėjo, arba atideda, sprendimų nepriima“, – kalba S. Skvernelis.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas L. Savickas įžvelgia spragą, kad naujoji Vyriausybė nė neskuba peržiūrėti biudžeto, nors karantinas vien šiemet jau kelsis į ketvirtą mėnesį – Vyriausybė nebeturi finansinio manevro laisvės.
„Niekaip nesuveikia tos skubios pagalbos verslui priemonės, kurių tikimasi ir laukiama. Tačiau dar labiau pasigendu matymo trumpuoju laikotarpiu, kaip pabandyti transformuoti krizę į galimybę“, – kritikuoja L. Savickas ir abejoja, ar vėliau atliktos tos pačios investicijos duos tokią pačią naudą.
Tačiau dabartinė Vyriausybė lygina, kad pernykštė pagalba buvo gerokai mažesnė, nei „popieriuje“ – vietoje 6,26 mlrd. eurų išleista apie 3,2 mlrd. eurų, ir tik pusė šios sumos naudotos pagal paskirtį – į planą buvo įtrauktos ir kitos išlaidos, nesusijusios su pandemija.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija palygino, kad šioje ministerijoje pirmojo karantino metu (nuo kovo 16 dienos iki metų pabaigos) buvo skirta 431,5 mln. Eur. Antrojo karantino metu (nuo lapkričio 4 dienos iki dabar) bendra pagalbos priemonių verslui suma, numatoma, sieks 325 mln. eurų.
„Esant poreikiui, paramos priemonėms gali būti skiriama ir didesnė suma“, – informavo ministerija.
Ankstesnė Vyriausybė pagalbą žarstė plačiai
Pagal atmintinę, ankstesnė Vyriausybė nurodo 6,26 milijardų eurų sumą, skirtą vien ekonomikos skatinimui.
Didžiausia eilutė – 1,7 mlrd. eurų – buvo skirta padėti verslui išsaugoti likvidumą: teikiant mokestines paskolas ir atidedant mokesčių mokėjimą, teikiant garantijas ir paskolas per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą ir „Invegą“. Į šią eilutę įėjo nuomos kompensacijos verslui, subsidijos mikroįmonėms, kurių šiemet nebeliko.
672 mln. eurų buvo skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui per užimtumą skatinančias priemones: prastovų kompensavimas ir subsidijos po prastovų, mokėtos 6 mėnesius.
615 mln. eurų – mokėti prailgintas 9 mėn. nedarbo išmokas, stipendijas bedarbiams, kai sustabdyti mokymai dėl pandemijos, ar mokėti laikinas darbo paieškos išmokas, kurių dydis buvo 200 eurų.
604 mln. eurų numatyti savarankiškai dirbantiesiems remti mokant kasmėnesines išmokamas, ligos išmokų mokėjimui asmenims, kurie prižiūri vaikus, senjorus ar neįgaliuosius, kai sustabdoma priežiūros ar socialinių paslaugų įstaigų veikla. Į šią eilutę pateko ir vienkartinės išmokos pensininkams, papildomos vaiko išmokos ir kitos panašios priemonės.
Atmintinėje nurodoma, kad investicinių programų mokėjimai buvo greitinami, didinamas intensyvumas, skirta daugiau lėšų, bendra eilutės suma 500 mln. eurų. Dar 250 mln. eurų ES investicijų lėšų numatyta perskirstyti sveikatos, užimtumo, verslo ir turizmo sritims.
Atskirai lėšų buvo numatyta paskoloms turizmo paslaugų teikėjams, „Turizmo inovacijoms“, žemės ūkio sektoriui, daugiabučių renovavimo spartinimui ir kitoms sritims.
Be aprašytų priemonių senoji Vyriausybė pateikė ir apibendrinimus, kas jų vertinimu suveikė geriausiai, o kokias pamokas reikėtų išmokti.
Skvernelis nemato naujos strategijos
S. Skvernelis patikina, kad naujoji Vyriausybė nepasinaudojo paliktu įdirbiu, bet ir nepasiūlo savo strategijos.
„Nebuvo pasinaudota. Mums visiems buvo pasakojama, kad yra kažkoks 130 punktų planas ir nauja strategija“, – sako S. Skvernelis.
Jis įsitikinęs, kad kone visos ekonominės pagalbos priemonės anksčiau buvo veiksmingos.
„Nors mano kolegos mano kitaip, turėčiau asmeninę nuomonę tik dėl darbo paieškos išmokos, ar tikrai tai skatino ieškotis darbo. Bet visos kitos priemonės, ir subsidijos, ir parama savarankiškai dirbantiems, ir ligos išmokų pokyčiai, piniginė parama nepasiturintiems, netgi vienkartinė išmoka, subsidijos darbuotojams po karantino, per prastovas buvo labai svarbios. Dalis priemonių yra ir šiandien ir jos skatina užimtumą, darbo vietų išsaugojimą“, – vertina S. Skvernelis.
Tačiau jis kritikuoja, kad nebeliko NT nuomos kompensacijų verslui, nebeliko atskiros paramos turizmo sektoriui.
„Atrodo, kad Lietuva nėra turizmo valstybė. Lygiai tas pats ir žemės ūkiui – matėme, kokios batalijos buvo, kai paramos negavo, kokių pareiškimų išėjo, ypač dėl mūsų paukštininkystės sektoriaus“, – vardija S. Skvernelis.
Jis įsitikinęs, kad situacija būtų geresnė, jei buvusi pagalba tiesiog būtų tęsiama, pasidarius išvadas pagal išmoktas pamokas. Pasak jo, numatyti 6,26 mln. eurų nebuvo išnaudoti, tad dalį likusių lėšų buvo galima naudoti toliau: „Pagal kai kuriuos parametrus skaičiai nesiekė ir 50 proc., tad verslo paramai pinigų liko pakankamai“.
S. Skvernelis įsitikinęs, kad dabartinei Vyriausybei nereikėjo uždaryti smulkaus ir vidutinio verslo.
„Jau buvo pirmojo karantino pamokos išmoktos, jau nebe taip, kaip mūsų laikais, kada visko trūko, buvo niekas nežinoma, nebuvo pakankamai apsaugos priemonių darbuotojams, klientams, kuo remdamiesi mes ribojimus įvedėme“, – sako S. Skvernelis.
Jis teisina ir sprendimą riboti pirkėjų srautus parduotuvėse, paliekant tik kas penktą vietą stovėjimo aikštelėse – tai geriau nei „drastiškas uždarymas, ypač paslaugų sektoriuje“. Ypač S. Skvernelis kritikuoja paramos skirstymo lėtumą.
„Kada buvome mes, tris savaites laukiant paramos buvo keliamos didelės ir pagrįstos pretenzijos ministrui pirmininkui. Tai bet dabar eina mėnesiai ir žmonės nesulaukia paramų. Matome dar didesnį biurokratinį mechanizmą ir nusiteikimą, kaip nemokėti. Galiu paminėti priemones, kurias pradėjo taikyti mūsų VMI ir kitos institucijos: ieško kažkokių sukčiavimo atvejų, parodant vieną kitą įmonę, ir dėl to baudžiamas visas sektorius“, – vertina S. Skvernelis.
Pasak jo, visais laikais buvo tokių verslų, kurie bando piktnaudžiauti, tačiau siekti to išvengti „žiauriomis akcijomis iš anksto, kad kiti bijotų ir nedarytų, yra klaida“.
„Mes sprendimus priiminėjome, kokie sunkūs jie bebūtų, bet negalėjome sau leisti prabangos laukti geresnių laikų. Juos reikėjo priimti nedelsiant, tą ir darėme. Aišku, buvo ir klaidingų sprendimų, na bet to išvengti nebuvo įmanoma“, – sako S. Skvernelis ir apgailestavo, kad parengta atmintinė liko stalčiuose.
Savickas įspėja, kad Vyriausybė nesuplanavo papildomų pinigų
Nors karantinas užsitęsė, Vyriausybė neturi užsitikrinusi finansinių išteklių skirti papildomai paramai, kadangi nėra reikalingų biudžeto pakeitimų, vertina L. Savickas. Anot jo, dabar labai svarbu užtikrinti, kad pagalbos teikimas išlaikytų tempą ir kryptį, kadangi kitu atveju, jei verslai galiausiai vis tiek bus palikti bankrutuoti ar atleidinėti darbuotojus, nebuvo prasmės verslo remti visus metus.
„Kalbantis su ministerijų atstovais vis dažniau tenka išgirsti, kad tikrai reikalinga ar tikslinga kažkokia papildoma priemonė. Tačiau nesvarstoma, nes lėšų nėra numatyta. Tai leidžia susidaryti nuomonę, kad reikia grįžti prie biudžeto svarstymo. Vyriausybė tą numatė daryti, deja, tik gegužės mėnesį – iki tol Vyriausybė mažų mažiausiai principingai yra apsisprendusi apriboti save tik su tomis lėšomis, kurios buvo numatytos anksčiau. Tai jau visai kitoks modelis, nei pernai“, – sako L. Savickas.
Jis patikina, kad nutraukti paramos teikimą esamame karantino kontekste yra gerokai per anksti.
„Nutraukiamas ar ženklus sumažinimas tam tikra prasme lengva ranka nubrauktų tas didžiules lėšas, kurios jau buvo skirtos praėjusiais etapais. Jei mes metus teikėme pagalbą ir paskutinį pusmetį vis tiek privedame prie darbuotojų atleidimų, ar įmonės bankrotų, na tai tikriausiai abejotina, ar buvo tikslinga tuos metus teikti tą pagalbą“, – skėsčioja rankomis L. Savickas.
Pasak jo, 2020 metais Vyriausybė turėjo daug lankstesnes galimybes ir didesnę fiskalinę erdvę priimti reikiamus sprendimus, o tam Seime pritarė netgi opozicija.
„Biudžeto persvarstymas gegužę sukuria tam tikrą jausmą, kad lėšų trūkumas gali virsti vienu iš faktorių“, – apibendrina L. Savickas.
Vyriausybė: realios išlaidos buvo mažesnės ir tik pusė pagal paskirtį
Dabartinė Vyriausybė skaičiuoja, kad pernai ekonomikos skatinimui ir pandemijos pasekmių mažinimui buvo panaudota ne 6,26 mlrd. eurų, o apie 3,2 mlrd. eurų.
„Reikia pažymėti, kad šios lėšos panaudotos ne tik pandemijos valdymui, bet pvz. ir kelių tiesimui (150 mln. eurų), investiciniams projektams (508 mln. eurų), vienkartinėms išmokoms pensininkams (182 mln. eurų) ar vienkartiniams vaikų pinigams (77,6 mln. eurų), kurie išmokėti rudenį. Taip pat pinigai buvo skirti vienkartinėms išmokoms ūkininkams (19 mln. eurų), vaikų vasaros stovyklų finansavimui (5,5 mln. eurų) ar Lietuvos pašto išlaidų kompensavimui. Todėl teigti, jog 3,2 mlrd. eurų išleisti kovai su pandemijos padariniais būtų netikslu – tik maždaug pusė šios sumos panaudota pagal paskirtį“, – teigia premjerės patarėja Rasa Jakilaitienė.
Vyriausybė šių metų biudžete pirmajam pusmečiui numatė kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų pandemijos padariniams mažinti, tačiau šios lėšos skirtos ne vien ekonomikai.
Apie 573 mln. eurų, skirta ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms tiek dirbantiems savarankiškai, tiek ir dar ieškantiems darbo.
Apie 230 mln. eurų numatyta įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų subsidijoms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai verslo paramai. Ketinama antrajam paramos paketui skirti papildomus 94 mln. Eurų.
Apie 65 mln. eurų numatyti COVID-19 vakcinos įsigijimui. Apie 80 mln. eurų numatyta gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt. Apie 45 mln. eurų – privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimui, užtikrinant medikų priemokas. Apie 90 mln. eurų kitoms įvairioms institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais ir kita.
Finansų ministerija planuoja šių metų biudžetą tikslinti pagal naujausią informaciją. Atnaujintą biudžeto projektą Vyriausybei Finansų ministerija planuoja pateikti balandį, o jį priimti Seime tikimasi gegužės mėnesį.
Sako, kad DNR planas buvo dirbtinis
Nauja Vyriausybė dekonstravo Ateities ekonomikos DNR planą. Dabar patikinama, kad didžiąją šio plano dalį sudarė ankstesnio laikotarpio investicijos ir buvusio biudžeto lėšos – 4,1 mlrd. eurų.
„Įtraukimas į planą buvo visiškai dirbtinis. Šie projektai jau beveik įgyvendinti iš ankstesnės finansinės perspektyvos ir turėtų būti baigti pagal patvirtintas tvarkas – procesas vyks, kaip ir vykęs. Pažymėtina, kad įvertinus į DNR planą įtrauktus projektus, pasvėrus jų pobūdį, pažangą, siekiamus rezultatus, buvo nuspręsta, jog šiuo metu tikslinga finansuoti 7 projektus. Jų bendra vertė – 74 mln. eurų“, – paaiškina premjerės atstovė R. Jakilaitienė.
Ji patikina, kad vietoje buvusios Vyriausybės metams suplanuotų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo projektų už 866 mln. eurų, dabar yra rengiamas ilgalaikis 2021-2026 m. planas už 2,225 mlrd. eurų.
Savickas mano, kad praleidžiame galimybę naudotis krize
Buvęs premjero patarėjas L. Savickas paaiškina, kad keičiantis valdžioms, norėta perduoti išmoktas pamokas, kadangi politikams dažnai tenka priimti sprendimus ir atsakomybę neturint pilnos informacijos.
„Natūralu, kad keičiantis žmonėms reikėjo perduoti ir tam tikras išmoktas pamokas, kurias nori nenori teko išmokti. Nes praeitai vyriausybei teko pirmą kartą dorotis ir ieškoti sprendimų prie didelio neapibrėžtumo, visam pasauliui susiduriant su šia pandemija pirmą kartą“, – paaiškino L. Savickas.
Jis lygina, kas anksčiau ekonominė pagalba buvo diferencijuota per laikotarpius: skubi, vidutiniu laikotarpiu, ir investicijos ateičiai, prisitaikant prie pasaulinių pokyčių. Dabar jis to pasigenda.
„Dabar sakyčiau dominuoja Vyriausybės susitelkimas į skubios pagalbos paketą, daug kalbama, bet stringa. Ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė įvardija, kad niekaip nepavyksta pasiekti ją tenkinančių tempų. Veikia dalis priemonių, kurios veikė prieš metus laiko, bet naujos priemonės niekaip neįsibėgėja“, – apžvelgia L. Savickas.
„Labai pasigendu matymo trumpuoju laikotarpiu, kaip pabandyti transformuoti krizę į galimybę. Planuojant Europos atsigavimo fondo lėšas, ES naujos finansinės perspektyvos lėšas, matau susitelkimą į ilgalaikį laikotarpį iki 2026 m., bet trūksta priemonių vidutiniu laikotarpiu. Ypč, kai ekonomikos DNR planas buvo panaikintas“, – sako L. Savickas.
Vyriausybė, anot jo, iš šių metų biudžeto išbraukė 800 mln. eurų, skirtų investicijoms, ir planuoja atgal grąžinti apie 300 mln. eurų, arba 500 mln. eurų mažiau. Tos lėšos dar šiemet galėjo būti skirtos ekonomikos transformacijai ir prisitaikymui prie globalių iššūkių.
„Lygiai tas pačias investicijas padarius, bet dviem metais vėliau, mes tikrai turėsime nebe tokį patį rezultatą, kaip padarę tas investicijas šiemet“, – patikina L. Savickas.
Jis mano, kad Vyriausybė negauna pakankamai informacijos apie šalies ekonominę būklę, kadangi pakeitė modelį, kaip buvo atliekamas monitoringas, ir iki šiol nėra vienoje vietoje telkiamos centralizuotos informacijos.
„Nors Seimo Ekonomikos komitetas vienbalsiai mato poreikį, kad reikia pradėti taikyti NT nuomos dalinio kompensavimo priemones, tačiau principingai Vyriausybė ir atsakingos ministerijos laikosi nuomonės, kad tokios priemonės netaikys“, – stebisi parlamentaras.
Jis rodo ir į rekomendaciją atmintinėje verslo paraiškų vertinimui sutelkti didelius žmogiškuosius išteklius. Anot jo, terminai rodo, kad į tokį patarimą nebuvo atsižvelgta, kadangi anksčiau subsidijos mikroįmonėms buvo išdalijamos „per daugiau nei 10 kartų“ trumpesnį terminą, nei dabar subsidijos verslui.
