Kaip pirmadienį pranešė „Verslo žinios“, „Aldi“ Lietuvoje per metus tikisi atidaryti bent 15 parduotuvių. Patys „Aldi“ atstovai to „Delfi“ nepatvirtino.
„Aldi Sud“ grupė nuolat vertina įvairių rinkų potencialą. Tačiau, vadovaujantis mūsų įmonės politika, pranešimų apie galimą plėtrą už esančių rinkų neskelbiame“, – nurodoma komentare.
Komentaro „Delfi“ kreipėsi ir į „Aldi Nord“, kurie užsiima plėtra mūsų regione. Tačiau taip pat atsisakyta plačiau komentuoti: „Ačiū, kad kreipėtės, bet vadovaudamiesi taisyklėmis mes nekomentuojame jokių žiniasklaidoje pasirodžiusių naujienų.“
Savo ruožtu vienas „Delfi“ šaltinis teigė, kad „Aldi“ ketinimai žengti į Lietuvą yra rimti. Pasak jo, „Aldi“ Lietuvoje ieško keliasdešimties tūkstančių kvadratinių metrų dydžio sandėlio, taip pat derasi dėl biuro, o penkiuose didžiuosiuose miestuose ieškoma vietų parduotuvėms, kurių dydis siektų 1–2 tūkst. kv. m. Svarstoma, kad pirmosios parduotuvės galėtų atsidaryti 2022 metais.
Susiginčijo dėl cigarečių
„Aldi“ iš tiesų yra dvi įmonės – „Aldi Nord“ ir „Aldi Sud“. Abi jos įregistruotos Vokietijoje atitinkamais pavadinimais – „ALDI Einkauf GmbH & Co. oHG“ ir „ALDI SÜD GmbH & Co. OHG“.
„Aldi“ į dvi dalis suskilo 1960 metais, kai broliai Karlas ir Theodoras Albrechtai susiginčijo dėl to, ar turėtų pardavinėti cigaretes.
Šiandien „Aldi Nord“ priklauso T. Albrechto sūnui (Theodorui Albrechtui jaunesniajam) ir anūkams, o „Aldi Sud“ – K. Albrechto vaikams Beatei Heister ir Karlui Albrechtui jaunesniajam. Beje, vyresnieji broliai Albrechtai pirmąją parduotuvę perėmė iš savo mamos, tad dabar verslą vysto trečioji ir ketvirtoji šeimos kartos.
Jaunesnis brolis T. Albrechtas mirė 2010 metais, būdamas 88 metų. Leidinio „Forbes“ duomenimis, jis buvo 31 turtingiausias žmogus planetoje su 16 mlrd. dolerių. Žiniasklaidoje teigiama, kad vyras labai vertino savo privatumą, beveik niekada nepasirodydavo viešojoje erdvėje.
Svarstoma, kad viena to priežasčių gali būti 1971 metais įvykęs jo pagrobimas. „The Independent“ paskelbtame T. Albrechto nekrologe nurodoma, kad jis pagrobtas išbuvo 17 dienų ir dėl išpirkos sumos susiderėjo pats, – vėliau išlaidas priskyrė prie verslo sąnaudų.
Vyresnis K. Albrechtas mirė 2014 metais, būdamas 94 metų. „Forbes“ jį vertino 29 mlrd. eurų ir vadino turtingiausiu žmogumi Vokietijoje. Taip pat skelbta, kad abu broliai mėgo leisti laiką kartu, jiems ypač patiko viena iš salų Šiaurės jūroje.
Tarptautinė plėtra
Abi „Aldi“ įmonės globalią plėtrą pradėjo 1966 metais baigus atskyrimą. „Aldi Sud“ įsigijo Austrijos „Hofer“ tinklą, o „Aldi Nord“ ėmė atidarinėti parduotuves Nyderlanduose.
Šiandien „Aldi Sud“ turi parduotuvių Vokietijos pietuose, Australijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose („Aldi US“) ir Kinijoje (tik elektronines).
„Aldi Nord“ turi parduotuvių Vokietijos šiaurėje, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir JAV („Trader Joe's“).
JK pavyzdys
Į „Aldi“ veiklą galima pažiūrėti ir per vienos valstybės pavyzdį. Jungtinėje Karalystėje veikianti „Aldi“ priklauso 1988 metais įsteigtai „Aldi Stores Limited“.
Šioji priklauso Austrijoje įregistruotai „Hofer“ KG, o ji – Vokietijos „Aldi Sud“, kurią, kaip jau minėta, valdo K. Albrechto vaikai.
Naujausioje 2019 metų JK „Aldi“ finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad įmonė per metus uždirbo 211 mln. svarų sterlingų (apie 244 mln. eurų) grynojo pelno, o jos metinės pajamos augo 8 proc., arba 0,95 mlrd., svarų sterlingų (1,1 mlrd. eurų).
Savo pranešimuose žiniasklaidai „Aldi“ JK kalba tai, kaip atsisako plastiko, žada tiekti daugiau vietinių gamintojų prekių, žinoma, ir apie apsisaugojimą nuo COVID-19. Įmonė taip pat giriasi tuo, kad yra pelniusi ne vieną žemiausių kainų tinklo apdovanojimą. 2020 metais jį tokiu pripažino leidiniai „The Grocer“ ir „Which?“.
Nurodoma, kad „Aldi“ JK turi 900 parduotuvių ir 36 tūkst. darbuotojų. Visame pasaulyje „Aldi“ parduotuvių skaičius siekia per 10 tūkst.
Nukopijavo „Lidl“
Kaip komentavo „Pricer“ atstovas Petras Čepkauskas, tiek „Aldi“, tiek į Lietuvą 2016 metais atėjęs „Lidl“ yra pasauliniame prekybos tinklų dešimtuko sąraše.
„Lidl“ atsirado vėliau ir pradėjo savo verslą kaip „Aldi“ kopija, tačiau dėl sėkmingesnės tarptautinės plėtros ir kelių strateginių sprendimų apėjo „Aldi“, – pasakojo mažmeninės prekybos ekspertas.
P. Čepkauskas pastebėjo, kad ir šiandien tarp „Aldi“ ir „Lidl“ yra išlikę daug panašumų.
„Parduotuvės panašaus tipo ir įranga panaši – skirsis tik dizainas. Aišku, greičiausiai jis bus pagal naujausią vokišką pavyzdį, bet, tikiuosi, kad kepyklos po pseudoprekybiniu automatu nepaslėps“, – svarstė jis.
„Pricer“ atstovas dar dėstė, kad „Aldi“ atėjimas bus į naudą šalies darbo rinkai.
„Parduotuvėje, kaip ir sandėliuose, suksis panašus, efektyvus prekybinis varikliukas, kaip ir „Lidl“, paremtas efektyviais, brangiau mokamais nei kituose Lietuvos tinkluose darbuotojais“, – sakė jis.
Jo manymu, Lietuvoje „Aldi“ asortimentas turėtų būti panašus į esantį Lenkijoje.
„Aldi“ Lenkijoje turi 168 parduotuves ir 2021 metais planuoja atidaryti dar 45. Jų apyvarta siekia apie 1,5 mlrd. zlotų (0,33 mlrd. eurų). O „Lidl Polska“ tarp tinklų užima antrą vietą, turi per 720 parduotuvių ir per 18,5 mlrd. zlotų (4 mlrd. eurų) apyvartą“, – sakė jis.
Todėl P. Čepkauskas svarstė, kad „Aldi“ sieks didinti bendrą apyvartą Lietuvoje.
„Aldi“ pamatysime daugiau lenkiškų gamintojų prekių ženklų – jie tikrai nemažai veš į Lietuvą, norėdami pasigerinti pirkimo sąlygas Lenkijoje.
„Aldi“ taip pat turės daugiau nei „Lidl“ originalių vokiškos ir senosios Europos kilmės prekių, greičiausiai labiau naudosis „vokiškos kokybės“ korta. Taip pat „Aldi“ lentynose pamatysime ir „Trader Joe's“ prekių ženklų gaminių.
Gera žinia ta, kad „Aldi“ labiau priklausys ir nuo vietos, lietuviškų gamintojų, todėl jiems bus daugiau šansų keletui metų apsistoti „Aldi Lietuvos“ lentynose. Bet kokiu atveju, bus smagu ragauti, lyginti įvairias „Aldi“ prekes su „Lidl“ tiek pirkėjams, tiek mums – skirstysimės į fanus ir tuos, kurie nemėgsta, ginčysimės, vienu žodžiu, bus smagu“, – kalbėjo P. Čepkauskas.
Labiausiai išloš pirkėjai
Pasižvalgius po naujausią Velykoms skirtą Lenkijos „Aldi“ katalogą, galima pamatyti tokias kainas:
20 kiaušinių už 8,99 zloto (1,95 euro), 6 dešrelės už 2,99 zloto (0,65 euro), 250 g maskarponės už 3,99 zloto (0,87 euro), 500 g maltos kiaulienos už 5,99 zloto (1,3 euro), 400 g duonos su sėklomis už 2,99 zloto (0,65 euro), 100 g šokolado už 2,29 zloto (0,5 euro) ir t. t. Daugiau galima rasti čia.
P. Čepkauskas prognozavo, kad „Aldi“ iš pradžių vengs tiesioginės konkurencijos su „Lidl“ ir pirmiausia „kibs į gerkles“ rinkos senbuviams – „Maximai“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfai“.
„Labiausiai nukentės šių tinklų mažesni, mažiau pridėtinės vertės vartotojams suteikiantys formatai – „Maxima X ir XX“, visi „Iki“, „Rimi Supermarket“, „Norfa S, L, XL“. Taigi lietuviškiems tinklams miegoti negalima, ypač turint galvoje tai, kad jie dar priešnuodžio prieš „Lidl“ nesugalvojo, o čia ateina analogiškas tinklas, tik su galimai palankesniu požiūriu į vietinius Lietuvos gamintojus“, – dėstė ekspertas.
Jis dar teigė, kad jokia lietuviškų tinklų lokacija nebus saugi.
„Aldi“, kaip ir „Lidl“, svarbiausia yra potencialių pirkėjų srautas. Jeigu yra keli tūkstančiai ar daugiau pravažiuojančių, jie „atsistos“ į tokią vietą, nesvarbu, koks iš lietuviškų senbuvių ten stovi.
Pačioje pradžioje, aišku, bandys atidaryti porą dešimčių maksimaliai efektyvių 2 tūkst. kv. m ploto parduotuvių, kad verslo matematika būtų geresnė, kad vartotojui pasirodytų visu grožiu, o vėliau sugebės sutilpti ir į 600 kv. m plotą.
Todėl Lietuvos didieji prekybos tinklai gali ruoštis atiduoti per 3 metus dar 10 proc. rinkos dalies – vieni daugiau, kiti mažiau“, – sakė P. Čepkauskas.
Jis dar prognozavo, kad pradžioje „Aldi“ daug investuos į į savo žinomumą per reklamą ir kainas.
„Vėliau, aišku, pasikoreguos, kad maksimizuotų pelną. Todėl Lietuvos pirkėjams pačioje pradžioje bus galimybė pasidžiaugti sumažėjusiomis kainomis, bet vėliau teks taip pat atidžiai lyginti ir rinktis.
Bet kokiu atveju, į Lietuvą ateis dar vienas pasaulinis prekybos lyderis, o tai teigiamai atsilieps investiciniam klimatui, suteiks daugiau karjeros, verslo plėtros galimybių Lietuvos piliečiams ir įmonėms. Kitas klausimas, ar sugebėsime tuo pasinaudoti“, – sakė P. Čepkauskas.
