Vyriausybė padengs darbdavių, kurie savo darbuotojams pasiūlys 32 valandų darbo savaitę, išlaidas.
Kaip rašo „Business Insider“, keturių dienų darbo savaitė įgauna pagreitį visame pasaulyje, ją jau išbandė Japonijos „Microsoft“.
Ispanija turėtų tapti viena iš pirmųjų šalių, išbandžiusių keturių dienų darbo savaitę – eksperimentą, kuris, pasak šalininkų, padidina darbuotojų produktyvumą ir kūrybiškumą.
Kaip „The Guardian“ rašo Ashifa Kassam, Ispanijos vyriausybė, paraginta kairiųjų partijos „Más País“, šių metų pradžioje pritarė bandomajai programai ir kelis kartus susitiko su partijos nariais, kad patikslintų programos sąlygas. Nors detalės dar nepatvirtintos, „Más País“ siūlo trejų metų 50 milijonų eurų projektą, kuris leistų kompanijoms išbandyti 32 valandų darbo savaitę, nesumažinant darbuotojų atlyginimų.
Prasidėjus keturių dienų darbo savaitės programai, vyriausybė pirmaisiais metais padengs 100 proc. kompanijų išlaidų, antraisiais – 50 proc., trečiaisiais – 33 proc. Programa galėtų startuoti jau šį rudenį, praneša „The Guardian“.
„Vienintelė sąlyga yra tokia: norime, kad sutrumpėtų darbo laikas, bet nebūtų sumažinti atlyginimai ar prarastos darbo vietos“, – „The Guardian“ sakė Héctoras Tejero iš „Más País“.
Ši programa, nors, tikėtina, nedidelės apimties, bus pirmoji tokio pobūdžio programa pasaulyje, tačiau pats judėjimas įgauna pagreitį ir kitose šalyse. Pernai gegužę, pačioje pandemijos pradžioje, Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern iškėlė keturių dienų darbo savaitės idėją kaip būdą paskatinti vidaus turizmą ir pasiūlyti darbuotojams daugiau lankstumo.
„Tikrai raginčiau žmones apie tai pagalvoti. Jei esate darbdavys ir galite tai padaryti, galbūt toks sprendimas būtų naudingas jūsų darbovietei“, – teigė J. Ardern.
Kaip rašo „Business Insider“, Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin taip pat yra nagrinėjusi šią temą. Prieš pandemiją S. Marin tai pavadino „žingsniu į priekį“ darbuotojams, pažymėdama, kad keturių dienų darbo savaitė suteiktų galimybę praleisti daugiau laiko su šeima. Jungtinės Karalystės leiboristų partija taip pat propagavo šią idėją, o Prancūzijoje darbo savaitė jau dabar yra trumpesnė nei įprasta: jos trukmė – 35 valandos.
2018 m. Naujojoje Zelandijoje įsikūrusios turto planavimo paslaugų įmonės „Perpetual Guardian“ įkūrėjas Andrew Barnesas suorganizavo bandymą, kuriame visiems 240 savo darbuotojų suteikė vieną apmokamą poilsio dieną per savaitę. Rezultatai buvo įspūdingi. Darbuotojai buvo labiau įsitraukę, patyrė mažiau streso, rado daugiau pusiausvyros tarp darbo ir laisvalaikio. Tai paskatino įmonę įvesti nuolatinę politiką: darbuotojai galėjo patys pasirinkti, nori papildomo laisvadienio ar ne.
Nuo to laiko keturių dienų darbo savaitę išbandė ir kelios didžiosios kompanijos. 2019 m. „Microsoft“ savo dukterinėje įmonėje Japonijoje atliko eksperimentą „Darbo ir gyvenimo pasirinkimo iššūkis“. Iniciatyva vyko vasarą ir buvo skirta ištirti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei padidinti kūrybiškumą ir produktyvumą, pasiūlant darbuotojams lankstesnes darbo valandas. Kiekvieną 2019 m. rugpjūčio penktadienį kompanijos biurai buvo uždaromi, taip pat buvo matuojamas darbuotojų produktyvumas. „Microsoft“ nustatė, kad darbo našumas, lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, išaugo 39,9 proc.
Eksperimentas taip pat atnešė naudos aplinkai: atspausdintų puslapių skaičius sumažėjo 58,7 proc., o suvartotos elektros energijos kiekis – 23,1 proc., teigė „Microsoft“.
„Business Insider“ rašo, kad Mėsainių tinklas „Shake Shack“ kai kuriuose restoranuose taip pat pradėjo testuoti panašią sutrumpintą vadybininkų darbo savaitę, siekdamas pritraukti ir išlaikyti talentus. Šis privalumas iškart tapo populiarus tarp darbuotojų, ypač moterų. Sutrumpinta savaitė reiškė, kad darbuotojai „vieną dieną per savaitę galėjo patys nuvesti vaikus į mokyklą arba vieną dieną nemokėti už vaikų darželį“, praėjusiais metais NPR sakė „Shake Shack“ prezidentė Tara Comonte.
Tebesitęsiant pandemijai, socialinės žiniasklaidos valdymo firma „Buffer“ bent jau iki 2020 m. pabaigos įvedė keturių dienų darbo savaitę, siekdama padėti darbuotojams susidoroti su pandemijos keliamu stresu.
Nors kol kas nėra aišku, ar šis judėjimas bus sėkmingas, ypač pasaulyje po pandemijos, darbuotojai jį palaiko. 2018 m. Kronos darbo jėgos instituto surengta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 3000 darbuotojų iš aštuonių valstybių, atskleidė, kad 34 proc. mielai sutiktų su keturių dienų darbo savaite, jei darbo užmokestis išliktų toks pats, o 35 proc. sutiktų su algos sumažinimu, jei tik galėtų dirbti mažiau dienų.
Praėjusį birželį „The Harris Poll“ atlikta apklausa parodė, kad JAV taip pat išaugo palaikymas sutrumpintai darbo savaitei: 82 proc. dirbančių amerikiečių teigė, kad norėtų trumpesnės darbo savaitės, net jei tai reikštų ilgesnes darbo dienas.
