„Kalbėtume čia tik apie laikiną sprendimą. (...) Mes kalbame apie paramą tam verslui, kuris yra vienas labiausiai nukentėjusių per karantiną, jis tikrai yra uždarytas jau pakankamai seniai ir dabar negaliu pasakyti, kada artimiausiu metu galėtų pradėti pilnais plaučiais veikti. Šiuo atveju kalbėtume apie metų – pusantrų metų laikotarpį, tikrai nekalbame apie permanentinę lengvatą“, – žurnalistams antradienį teigė ji.
„Pagalbos ir paramos reikia jau šiemet, klausimas, kada šiemet tie verslai galės pradėti veikti platesniu mastu negu kad šiuo metu“, – pridūrė I. Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, subsidijos yra numatytos ir jos yra skiriamos, ir tarp tų įmonių, kurios jau gavo paramą, labai didelė dalis yra būtent maitinimo įmonių (...).
„Tačiau turint omenyje, kad ten (maitinimo įstaigose – ELTA) apyvarta krito tikrai labai ženkliai, (...) tokiems sektoriams yra net kelios formos paramos tuo pačiu metu taikomos: yra ir prastovos mokamos, ir subsidijos mokamos, ir galėtų būti papildomai skiriama ir laikina subsidija per mokesčių lengvatą“, – akcentavo ji.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas antradienį patikino, kad PVM mokesčio esmei prieštarautų ir siekis nustatyti lengvatinį PVM tarifą restoranams ar kavinėms.
„Mano galva sisteminis priėjimas būtų svarbus, ir viena iš pagrindinių problemų yra PVM atotrūkis. Tokie sprendimai tą PVM atotrūkį didintų. PVM savo esme yra vartojimo mokestis. Diskusijose, kurias girdime viešojoje erdvėje, yra akcentas, kad per mažesnį PVM tarifą būtų subsidijuojamas verslas. Mano galva tai prieštarauja PVM kaip vartojimo mokesčio esmei“, – sako V. Vasiliauskas.
„Didžiausia bėda, kalbant apie mokestinių pajamų didesnį lygį, yra susijusi su PVM atotrūkiu, todėl bet kurie sprendimai, kurie didintų PVM atotrūkį, tiek, kiek turėtum surinkti, ir tiek, kiek renki, būtų klaidingi“, – pažymėjo V. Vasiliauskas.
