Šiuo metu restoranams ir kavinėms taikomas standartinis 21 proc. PVM. Seime ketinama nagrinėti galimybę taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.
Pernai balandį naujos lengvatos projektą įregistravo dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė kartu su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku, ankstesnė Vyriausybė šiam projektui nepritarė, tačiau šiuo metu ketinama prie jo grįžti.
M. Majauskas informavo, kad pirmieji klausymai su verslo atstovais bus surengti jau antradienį, o komiteto nariai dėl tolesnio pataisos likimo turėtų apsispręsti artimiausiu metu.
„Ministrės pirmininkės iniciatyva siūlome grąžinti PVM lengvatos maitinimo sektoriui klausimą į Seimo darbotvarkę. Reaguodami į vis dar sudėtingas ekonomikos perspektyvas, siūlome maitinimo paslaugas teikiančiam verslui numatyti PVM lengvatą, šiuo metu galiojantį standartinį 21 proc. tarifą sumažinant iki 9 proc.“, – sako M. Majauskas.
Įsigaliojimo data, anot jo, priklausys nuo premjerės pozicijos ir valstybės biudžeto galimybių.
M. Majauskas patikina, kad mažesnis PVM yra skirtas ne tiek sumažinti paslaugų kainas restoranuose ar kavinėse, tačiau paremti smulkųjį verslą, mat dažniausiai paslaugas teikia smulkios ir vidutinės įmonės, šeimos verslai. Nors šiuo metu veikti restoranai ir kavinės negali, tačiau žvelgiama į ilgesnį laikotarpį, kuomet bus panaikinti karantino apribojimai.
„Maitinimo sektoriuje dirba apie 30 000 žmonių ir 4 000 įmonių, kurių dauguma yra smulkaus ir vidutinio dydžio. Skirtingai nei stambūs verslai, smulki įmonė neturi galimybių sukaupti atsargų krizei, todėl esamomis sąlygomis yra priversta smarkiai mažinti sąnaudas, atleisti darbuotojus. Valstybės paramos paketai amortizuoja dalį sąnaudų, tačiau toli gražu nepadengia patiriamų reikšmingų nuostolių“, – argumentuoja M. Majauskas.
Jis įsitikinęs, kad be drastiškų priemonių verslas nėra pajėgus suvaldyti skausmingų ilgalaikių padarinių: atsigavimas šiame sektoriuje užtruks, mat dalis potencialių klientų ir toliau vengs socializacijos, dalies pajamos bus sumažėjusios, o verslas bus užauginęs skolas ir sukaupęs nuostolių.
„Nors PVM lengvata ir turėtų minimalų poveikį karantino metu, ji padėtų sušvelninti ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei greičiau atsitiesti grįžus normaliai situacijai. Be to, lengvata galimai taptų papildoma paskata mažėti paplitusiam šešėliui“, – sako M. Majauskas.
Nauja lengvata siūloma tuo pat metu, kai Finansų ministerija ėmėsi peržiūrėti visas esamas mokesčių lengvatas.
„Išskirtinės ekonominės aplinkybės reikalauja greitų sprendimų ir turime būti tam pasiruošę. PVM lengvatų, siekiant padėti po karantino atsistoti ant kojų maitininimo sektoriui, imasi daugelis dalis ES valstybių, tad verta ir mums apie tai rimtai padiskutuoti“, – paaiškina M. Majauskas.
Anksčiau Vyriausybė nepritarė: kainuotų 90 mln. eurų
Ankstesnė Vyriausybė nepritarė M. Majausko registruotam pasiūlymui, argumentuodama, kad nustačius lengvatinį 9 procentų PVM tarifą nurodytoms maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais, valstybės biudžetas netektų apie 90 mln. eurų PVM pajamų per metus.
M. Majauskas pripažino, kad iš biudžeto šiai lengvatai reikėtų didelės pinigų sumos, tačiau anot jo šiandien svarbu suteikti verslui perspektyvą, kad pasibaigus epidemijai ir ūkinės veiklos suvaržymams šiam sektoriui bus padėta atsistoti ant kojų.
Seimo Teisės departamentas taip pat pastebėjo trūkumų – vertino, kad projektu siūlyta formuluotė „maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms“ nėra aiški.
„Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, didieji prekybos centrai taip pat tiekia maistą bei gėrimus. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip reikėtų atskirti tiekiamas prekes nuo paslaugų. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas“, – buvo rašoma teisininkų išvadose.
M. Majauskas pažymi, kad formuluotės projekte dar gali būti tikslinamos, kad tokia išlyga negalėtų naudotis stambieji prekybininkai.
Taip pat teisininkai pastebėjo, kad nauji mokesčių pakeitimai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo paskelbimo datos, o įstatymo projekte buvo numatytas įsigaliojimas iškart po pasirašymo.
M. Majauskas paaiškina, kad šiuo metu yra reikalinga peržiūrėti biudžetą, o kartu su biudžeto peržiūra būtų galima ir pakoreguoti PVM įstatymą, be to, šiuo metu tokiam pakeitimui galimybę sudaro ir neeilinės aplinkybės dėl pandemijos. Parlamentaras akcentavo, kad daugumoje Europos valstybių tokia PVM lengvata maitinimo tiekėjams jau galioja.
„PVM lengvatą maitinimo paslaugų sektoriui taiko 21 iš 26 ES valstybių. Patirtis rodo, kad lengvatinio PVM tarifo nustatymas maitinimo paslaugų sektoriui daro reikšmingą įtaką naujų darbo vietų kūrimui“, – patikina M. Majauskas.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad Švedijoje 2012 m. restoranams taikomą PVM tarifą sumažinus nuo 25 iki 12 procentų, naujų darbo vietų skaičius 2012 ir 2013 metais šiame sektoriuje išaugo atitinkamai 8 ir 6 procentais, o Vokietijoje 2010 m. tarifą sumažinus nuo 19 iki 7 procentų, per 6 metus sukurta 46 666 naujų darbo vietų.
„Reaguodama į COVID-19 pandemijos įtaką ES šalių ekonomikoms, Europos Komisija sušvelnino valstybės pagalbos verslui taisykles, kovai su ekonominės krizės padariniais leisdama taikyti tokias priemones, kaip PVM lengvata specifinėms verslo šakoms, taip atveriant kelią efektyvesniam krizės pasekmių suvaldymui“, – patikina M. Majauskas.
Seimo tyrėjai vertino, kad didesnė nauda atitenka verslininkams
Seimo Tyrimų skyrius pernai rugsėjį parengė apžvalgą, kurioje įvertino, kad pandemijos krizė daugelyje šalių iššaukė sprendimus dėl mokesčių tarifų mažinimo, kaip krizės nuostolių kompensavimo priemonės, nustatymo.
PVM – mokestis, imamas už prekes ir paslaugas, įsigytas galutinio vartotojo. Nustačius 9 proc. PVM tarifą, pardavėjas privalo pridėti 9 proc. PVM prie pardavimo kainos ir perveda šią sumą mokesčių administratoriui.
Apžvelgiamais atvejais PVM tarifų sumažinimo poveikis restoranų kainoms Europoje buvo mažesnis vartotojams, o didesnė nauda liko verslui. Pvz., 2010 m. liepos mėn. Suomijoje PVM tarifas restoranų sektoriui buvo sumažintas nuo 22 proc. iki 13 proc. Kainos sumažėjo vidutiniškai 2,1 proc., tačiau jei PVM sumažinimas būtų visiškai „perduotas“ galutiniams vartotojams, kaina būtų sumažėjusi 7,4 proc., apžvelgiama tyrime.
