Daugiau nei pusė laukia barų ir kavinių atsidarymo
Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų nuomonę dėl barų, kavinių, restoranų atidarymo ir lankymosi juose „Spinter tyrimai“ vasario 17-26 d. atliko Lietuvos gyventojų apklausą, joje dalyvavo 1014 18-75 m. amžiaus respondentų.
Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų laukia barų, kavinių, restoranų atidarymo. Tuo metu beveik trečdalis (30 proc.) teigia nelaukiantys maitinimo įstaigų atsidarymo.
Barų, kavinių, restoranų atidarymo dažniau teigia laukiančios moterys, 18-45m. respondentai, didesnių pajamų grupės atstovai ir miestų gyventojai.
Pasibaigus karantinui, baruose, kavinėse bei restoranuose dauguma (57 proc.) ketina lankytis taip pat dažnai, kaip ir iki karantino. Trečdalis (34 proc.) apklaustųjų ketina lankytis rečiau, nei iki karantino. 9 proc. – dažniau, nei iki karantino.
Taip pat dažnai dažniau ketina lankytis moterys. Rečiau nei iki karantino – vyrai, vyriausi (56 m. ir daugiau) apklaustieji bei vidutinių ir mažesnių pajamų grupės atstovai.
Ketvirtadalis (25 proc.) visų šalies gyventojų ketina lankytis baruose, kavinėse, restoranuose kartą per savaitę ir dažniau. 14 proc. – kartą per 2-3 savaites, 16 proc. – kartą per mėnesį, 28 proc. – rečiau, nei kartą per mėnesį.
Kelis kartus per savaitę dažniau ketina lankytis aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didesnes pajamas turintys apklaustieji. Kartą per savaitę – miestų gyventojai. Kartą per 2-3 savaites – moterys, jauniausi (18-25 m.) respondentai ir didmiesčių gyventojai. Kartą per mėnesį – 18-45 m. tyrimo dalyviai.
Rečiau nei kartą per mėnesį – vyriausi (56 m. ir daugiau) apklaustieji, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai, vidutines ir mažesnes pajamas turintys respondentai bei kaimo vietovių gyventojai.
Dalis dar nesijaučia saugiai
Dažnesnio lankymosi baruose, kavinėse, restoranuose dažniausia priežastis – draugų, susibūrimų, pasisėdėjimų ilgesys (74 proc.). Beveik pusė (46 proc.) gyventojų nori „atsigriebti“, atšvęsti karantino pabaigą. Ketvirtadalis (26 proc.) per karantiną susitaupė pinigų, tad galės sau leisti daugiau nei iki karantino.
Apie pusė (52 proc.) apklaustųjų, nurodžiusių retesnį lankymąsi maitinimo įstaigose, aiškina, kad tokiose vietose dar jaučiasi nesaugiai. 43 proc. gyventojų teigia, kad per karantiną atprato, susiformavo kiti įpročiai. 8 proc. apklaustųjų pajamos sumažėjo, tad lankytis baruose jiems per brangu. Be to, jie mano, kad viskas brangs.
Kaimo vietovių gyventojai dažniau teigia, kad kurį laiką tokiose vietose jausis nesaugiai. Miestų gyventojai dažniau teigia, kad per karantiną atprato, susiformavo kiti įpročiai.
Labiausiai išsiilgtu dalyku iš buvimo baruose, kavinėse, restoranuose dažniausiai įvardintos priemonės susijusios su socializacija: pirmoje vietoje aplinkos pakeitimas (63 proc.). Antroje vietoje – galimybė pabūti su draugais, kolegomis (56 proc.), trečioje – bendravimas su žmonėmis (43 proc.). Maisto ir gėrimų svarba gerokai mažesnė (28 proc.).
Aplinkos pakeitimo dažniau pasiilgo moterys, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai bei didmiesčių gyventojai. Galimybės pabūti su draugais, kolegomis – jauniausi (18-25 m.) apklaustieji.
Rezultatai byloja apie reikšmingus gyvenimo pokyčius
„Švyturio-Utenos alaus“ Pardavimų direktorė Aušra Vasiljevienė sako, kad šio tyrimo rezultatai įžiebia ir optimizmo, ir tuo pačiu pasėja šiokio tokio nerimo. Anot jos, niekas nėra tikras, kaip greitai pavyks susigrąžinti lankytojus.
„Daugelis žmonių išreiškė nuomonę, jog kavinių, restoranų atsidarymo momento tikrai laukia, yra gera žinia kavinių, restoranų verslams, maisto tiekėjams ir mums, aludariams. Tai leidžia tikėtis greito „įsivažiavimo“. Beje, mano nuomone, tie 56 proc. labiausiai išsiilgusių lankytojų yra optimalus skaičius barų startui, nes didesnis lankytojų antplūdis iš karto po atsidarymo netgi galėtų keltų didesnių rūpesčių, užtikrinant saugumo reikalavimus.
Deja, tyrime matome ir kitus skaičius – kad trečdalis ketina lankytis rečiau nei prieš karantiną. Manau, kad tai byloja apie reikšmingus gyvenimo būdo pokyčius mūsų visuomenėje. Vos pusę metų praleistų namie sukūrė naują rutiną, laisvalaikį ir įpročius. Tai gali reikšti dalies žmonių sąmoningą sprendimą keisti gyvenimo ir vartojimo būdą.
Kita dalis žmonių, manau, ne tiek sąmoningai apsispręsdami, bet daugiau iš inercijos dar kurį laiką gyvens „namų žmogaus“ režimu, nes technologijos sudarė sąlygas leidžiant laiką tik namuose nepatirti jokių didesnių nepatogumų. Viskas tapo prieinama internetu“, – apklausą komentuoja A. Vasiljevienė ir priduria, kad technologijos nepakeis žmonių ryšio ir skanaus maisto bei gėrimų.
Sugrįš visi, kurie pasiilgo barų
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka sako, kad likusi dalis apklaustųjų (43 proc.) dar bijo eiti į barus. Tačiau, anot jo, 57 proc. srauto pakaktų barams „įsivažiuoti“, atnaujinus veiklą.
„Sunku vertinti, ar toks kiekis (57 proc.) mums būtų naudingas, kiek tai atspindi tikrą kiekį, bet atrodo, kad tai – geras rodiklis. Paprastai savaitgalį, kai dar nebuvo COVID-19, į miestą Vilniaus senamiestyje išeina, pavyzdžiui, 30 tūkst. žmonių, tai maždaug pusė – 15 tūkst. – būtų gerai, naudos tikrai duotų“, – sako jis.
Paklaustas, ar didesnis lankytojų srautas sukeltų problemų laikytis saugumo reikalavimų, pašnekovas tai atmeta: „Po pirmojo karantino dauguma barų ir lankytojų laikėsi taisyklių, ir problemų nebuvo: ir iš žmonių jautėsi atsargumas, ir konfliktų nekilo.“
R. Pranka teigia manantis, kad sugrįš visi, kurie pasiilgo barų: „Barai, klubai ir kavinės – socialinė vieta, kurios žmonės yra pasiilgę. Vakarinė ir naktinė kultūra yra neatsiejama daugeliui žmonių. Tie, kurie iki karantino lankėsi baruose, tie ir toliau vaikščios. Kai žinos, kad yra saugu, žmonių daugės. Pernai po pirmojo karantino matėme, kaip visi išsiilgę, ir dabar bus išsiilgę. Ir klientai, ir verslininkai išmoko elgtis, laikytis taisyklių. Vis dėlto nors gali būti saugu, bet dalis žmonių dar neis, lauks, žiūrės.“
Atvėrus duris klientai neskubės sugrįžti
Komentuodamas gyventojų apklausos duomenis sostinės baro „Local pub“ savininkas Vidmantas Čičelis iš patirties sako, kad nors dauguma ir laukia barų atidarymo, tačiau niekas neskubės į juos eiti.
„Visų gyventojų negali įvertinti, yra tam tikri segmentai. Vilniuje yra Islandijos ir Vilniaus gatvės, kurios turi specifinę publiką, jie tose gatvėse ir gyvena, į kitus barus neina.
Kaip parodė pokarantininis laikotarpis vasarą, baisiausia situacija ir buvo tose gatvėse, nes ten tiek daug žmonių susigrūda vienoje vietoje ir jie dažniausiai turi šiek tiek mažiau atsakomybės. Tad visiškai segmentuoti į vieną pusę negalima. Iš kitos pusės žmonės laukia, o ar eis – kitas klausimas. Manau, kad daugiausiai nulems tai, ar baras turi kiemą ir lauką, ar ne“, – pažymi jis.
Baro savininkas atkreipia dėmesį, kad gyventojų paklausus, ar jie rinktųsi sėdėjimą baro viduje ar lauke, atsakymų pasiskirstymas būtų visai kitoks: „Jei padalintume klausimą į dvi dalis, manau, kad lauko procentas šiek tiek paaugtų ir stipriai sumažėtų, jei būtų tik vidus, nes lauke visi jaučiasi saugesni, laisviau, o į vidų didelė dalis turbūt bijotų eiti ar nenorėtų.“
V. Čičelio vertinimu, atvėrus barų duris bendras klientų srautas bus mažesnis nei iki karantino. Pasiekti tą patį lygį, anot jo, gali prireikti kelių mėnesių. Panaši situacija esą buvo ir po pirmojo karantino vasarą.
„Mano spėjimu, pirmi kartai bus tokie: visi tikrai eis po vieną-du kartus, po to vėl grįš atgal visi. Ko gero, bendros apimtys bus mažesnės, kadangi per karantiną žmonės išmoko linksmintis namuose. Jei paklaustumėte taksisto, jis savaitgaliai neturi laisvo laiko, žmones vežioja iš pobūvių namuose. Manau, kad užtruks kelis mėnesius, kol lankytojų srautas sugrįš į tą patį lygį, kol vėl mūsų neuždarys.
Po pirmojo karantino žmonės buvo išsigandę. Nors atsidarėme gegužės gale, žmonės sugrįžo tik rugsėjo gale, kai galėjome sakyti, kad viskas jau normalu, kaip būdavo ir anksčiau. Ateinanti vasara gali būti panaši. Klausimas, kiek laisvai bus galima judėti tarp valstybių, nes prasidės atostogos“, – pažymi V. Čičelis.
„Local pub“ vadovas mano, kad gyventojai labiausiai pasiilgę bendravimo, maisto bei gėrimų.
„Pats sėdžiu, laukiu ir mielai eičiau į barus, jei tik būtų leista. Bet turbūt eičiau į lauką, o ne į vidų. Nors ir šalta, bet tikriausiai lauke pastovėčiau. Toks žmonių atsargumas, manau, dar išliks. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai skiepys – tuomet žmonėms bus drąsiau“, – sako jis.
Pranka: sugrįš visi, kai jausis saugiai
Tuo metu R. Pranka tikina, kad po pirmojo karantino iš esmės beveik visi lankytojai, tik atvėrus barų duris, iškart ir sugrįžo: „Tie barai, kurie turėjo terasas, kai tik jos atsidarė, visos jos buvo užgultos, laikantis visų taisyklių. Tik vėliau atlaisvino ribojimus ir buvo leista sėdėti viduje.“
Barų ir kavinių asociacijos prezidentas taip pat abejoja, kad žmonės priprato linksmintis namuose ir todėl į barus nebegrįš: „Visiems jau atsibodo namuose sėdėti. Mano asmeninė, kaip naktinio gyvenimo mėgėjo, nuomonė – sugrįš visi, kai jausis saugiai. Trečdalis – nesijaučia saugiai, ne tokie užtikrinti, bet ne vien dėl barų, o apskritai jie jaučiasi dar nesaugiai, nes viskas priklauso nuo bendros situacijos. Kuo ji gerės, tuo mažiau bus abejojančių.“
Maistas ir gėrimai gali šiek tiek brangti
Vertindamas dalies gyventojų nuogąstavimus, kad maistas ir gėrimai po karantino brangs, baro savininkas V. Čičelis tokios galimybės neatmeta – svarsto, kad kainos gali šiek tiek paaugti: „Manau, kad kavinės, barai bijo branginti, nes konkurencija didelė, visi turi prikaupę daug skolų – atidėti nuomos mokėjimai ar valstybės paskolas beprocentes pasiėmę, bet jas visi turės grąžinti. Abejoju, kad stipriai brangs, bet gali būti, kad šiek tiek brangs: maistas gal po eurą, gėrimai centais. Situacija tikrai bloga – barams reikia per vasarą uždirbti, jei po to vėl visus uždarys.“
Tuo metu R. Pranka tikina nežinantis šių nuogąstavimų pagrindo: „Jei mes branginsime, prarasime klientą, nes jam bus per brangu, jie gi protingi žmonės. Brangimas gali būti iš didmenininkų – jei mums brangsta produktai, tai ir mes branginam. Viskas priklauso nuo žaliavų, didmeninių kainų, ką gauname iš tiekėjų.“
Vis dar negavo nė euro paramos
Barų ir kavinių asociacijos prezidentas įtaria, kad po Velykų jau gali atsiverti barų ir kavinių terasos. Žinoma, viskas priklausys ir nuo oro sąlygų. Pernai balandžio pabaigoje taip pat buvo leista atsidaryti barų ir kavinių lauko terasoms.
„Esu optimistas, kad po Velykų jau atsidarys. Jei bus šalta, žmonės neis. Oras – viena iš sąlygų, vasarą tas pats – jei vėsesnis oras, iškart mažiau žmonių. Tačiau jei bus šilčiau, ateis tikrai daug žmonių“, – pažymi jis.
„Local pub“ vadovas taip pat tikisi atsidaryti jau po Velykų. Šiuo metu, kaip pasakoja, baras dar negavo jokios paramos, laikosi ir gyvena tik iš „Invegos“ suteiktos paskolos. Kol kas jos pakanka, tačiau kyla klausimų, kaip ją reikės grąžinti.
„Jeigu neatsidarys barai iškart po Velykų, aš nelabai įsivaizduoju logikos ir sprendimų. Vienintelė logika, kurią galiu pagrįsti, – kad iki Velykų žmonės dar pasilaikytų. Vėliau leistų dirbti tik lauko kavinės, bet tai nieko nepakeis, nes šalta, kažkiek žmonių eitų, bet labai mažai. Tai ir dabar galėtų tai priimti, bet nežinau, kodėl taip nedaro, bet po Velykų, manau, jau tikrai turėtų.
Didžioji dalis įmonių dar negavo jokios paramos, mes patys per šį karantiną negavome nė vieno euro, kai per praeitą gavome. Tik paskolą gavome, ją reikės grąžinti. Iš jos dabar ir gyvename, mokame mokesčius – kiekvieną mėnesį mums daug kainuoja ir patalpų nuoma, komunaliniai ir pan.
Velykų išlauksime, po to klausimas, kaip greitai pavyks ar nepavyks paskolą grąžinti. Ją suteikė 4 mėnesiams sausio gale ir ji gali būti naudojama tik einamosioms išlaidoms. Jei per 4 mėnesius atsidarysime, teks grąžinti paskolą. Tokia nesąmonė, bet taip yra“, – pažymi V. Čičelis.
Po dviejų mėnesių griežto karantino laukia bankrotų banga
R. Pranka antrina, kad daug barų paramos dar negavo, dalį jų ji pasiekė. Pagrindinė problema – didelis biurokratijos mechanizmas ir smarkiai stringanti pagalba.
„Yra tikrai problemų, dalis barų kalba, kad neatsidarys. Laukiame antrojo paketo patvirtinimo, nes parama vėluoja. Viskas veikia taip lėtai, daug chaoso: vieni tokiomis pačiomis sąlygomis gauna paramą, kiti negauna, institucijos kabinėjasi. Iškart kyla pyktis, nepasitenkinimas.
Esame labai pavargę ir liūdni. Tikrai daug skolų, dalis nepatemps jų. Viskas išaiškės vasaros viduryje, kiek kas sugebės išsilaikyti. Mes visi užkonservuoti, skolos tik auga. Jei verslininkai matys, kad gali išgyventi ir sugrąžinti skolas, tie dirbs, o tie, kurie sakys, kad nėra šansų dabar dirbti tik skoloms grąžinti, jie aišku bankrutuos.
Kiek kalbamės, visi tyliai dar kantriai laukia, bet nevilties yra labai daug tiems, kurie nežino, ką po mėnesio darys. Esame paskaičiavę, jei griežtas karantinas tęsis balandį ir gegužę, bus grandininė reakcija užsidarymo ir bankrutavimo.
Valdžia nieko nenori kalbėti apie trečiąjį paketą, kaip mums padėti, „įsivažiuoti“ ir t.t., kalba tik apie antrąjį, o mes galvojame toliau į priekį, ribojimai vis tiek bus.
