„K“ reiškia, kad kam krizė, o kam – ne“, – pirmadienį pristatydamas naujausią Baltijos šalių ekonomikos apžvalgą sakė jis.

Ž. Mauricas paaiškino, kad Lietuvos ekonominė struktūra šiai krizei yra labai palanki.

„Tikėtina, kad šiais metais padėtis nebus labai dramatiška, nežiūrint užsitęsusio karantino ribojimų. Visgi, iššūkis didėja, kalbant apie „K“ raidės formos atsigavimą.

Jei praėjusių metų pavasarį daugiau ar mažiau visi sektoriai patyrė nuosmukį, po kurio sekė atsigavimas. Tada buvo „V“ formos recesija, dabar turime „K“ raidės formos atsigavimą.

Atotrūkis yra didžiulis. Pavyzdžiui, tarp maisto prekių ir ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių“, – kalbėjo jis.

Pagal naujausią „Luminor“ prognozę, Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2021 metais augs 1,8 proc., o 2022 metais – 5,5 proc.

Rudenį bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2021 metais augs 4,4 proc., o 2022 metais – 4,2 proc.

„Atsigavimas nusikelia“, – apibendrino Ž. Mauricas.

Taip pat prognozuojama, kad nedarbo lygis 2021 metais pasieks 9,2 proc., 2022 metais bus 7,5 proc.

Darbo užmokestis šalyje turėtų didėti 9,2 proc. 2021 metais ir 7,5 proc. 2022 metais. Prognozuojama infliacija – 6 proc. 2021 metais ir 7 proc. 2022 metais.

Foto: Luminor

Investuoja dėl infliacijos

Ž. Mauricas pastebėjo, kad gyvenamojo NT rinkai antrasis karantinas didelio įspūdžio nepadarė.

„Populiarėjantis darbas iš namų skatina žmones rinktis erdvesnį būstą. Dėl to išaugo namų, žemės sklypų paklausa. Ribotos galimybės išleisti pinigus kitoms laisvalaikio paslaugoms, restoranams ir pan. sudaro sąlygas žmonėms daugiau investuoti į NT.

Trečias dalykas – kad lūkestis dėl galimos infliacijos skatina ieškoti, kaip tuos pinigus investuoti. NT yra viena turto klasių“, – dėstė jis.

Ragina nedidinti mokesčių

Ž. Mauricas dar papasakojo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose vyksta vadinamasis „techzodas“, kai gyventojai migruoja į valstijas, kurios nuo pandemijos nukentėjo mažiau.

„Tai perspėjimo signalas Lietuvai, kad būdami maža ir atvira ekonomika, turime žiūrėti, kad po krizės mes būtume tas traukos taškas.

Dėl to turime įrodyti, kad po krizės jokiu būdu nedidinsime mokesčių, netgi mažinsime, nes mūsų fiskalinė pozicija yra stipri“, – sakė jis.

Bendrai ekonomistas pastebėjo, kad kol Europos Sąjunga atrodo būsianti pandemijos pralaimėtoja.

„Išėjimo trajektorijos yra skirtingos. Blogoji žinia, kad Europa iš šios krizės išeis kaip pralaimėtoja“, – teigė Ž. Mauricas.