Banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pataria valdžiai orientuotis ne į statistiką, o užsibrėžti konkrečius atlaisvinimo tikslus: tarkime, po Velykų atidaryti viešąjį maitinimą lauke ir laikytis šio tikslo, nebent epidemiologinė situacija būtų visiškai bloga.

„Pasakyti kažkokią datą – nuo balandžio pirmos mes atidarome, arba iš karto po Velykų, jeigu nenori per Velykas, atidarome, tarkime, viešąjį maitinimą lauke ir viskas – nepriklausomai kokia bus epidemiologinė situacija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, neužsibrėžus konkrečių tikslų, galima sulaukti neigiamų pasekmių.

„Nes jeigu tą skardinę spardysi vis toliau, eidamas keliu, – tai kaip ir patogi tokia pozicija dalinai, iš politinės perspektyvos, bet ji gali turėti daug neigiamų ilgalaikių pasekmių, ypač mažinant tą pasitikėjimą. Ir jau matosi nemažai ženklų, kad labai smarkiai auga šešėlis“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Jo nuomone, būtina nuolat stebėti kaimyninių šalių sprendimus ir nepralošti joms konkurencinėje kovoje, nes per vėlai atlaisvinusi ribojimus šalis gali prarasti ir darbo jėgą, pirmiausia jaunimą.

„Mes tikrai negalime sau leisti atsidaryti vėliau negu kitos šalys, ypač į kurias lietuviai emigruoja. Tą irgi reikia suprasti, nes mes, kaip maža, atvira ekonomika, nesame nei Norvegija, kuri neturi tokių iššūkių, nei Vokietija“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak jo, masiškai pradėjus „atsidaryti“ kitoms šalims, jaunimas gali nuspręsti padirbėti ten, kur bus galimybių. Eksperto teigimu, kai kuriose šalyse ekonomika gal „atšokti labai greitai, kaip spyruoklė“, ir joms reikės darbuotojų.

„Dabar Lietuvoje jaunimo nedarbas yra didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir didžioji dalis jaunimo dabar dirba vis tiek laisvalaikio paslaugose, restoranuose ir panašiai, – bent jau kol studijuoja. Jie gali sugalvoti (...), pavyzdžiui po pasaulį pakeliauti, pažiūrėti, kaip ten kas, padirbėti kažkur kitur“, – aiškino Ž. Mauricas.

Jo teigimu, apskritai, Europos Sąjungai, ir, atitinkamai, Lietuvai, būdingas požiūris, kad karantinas yra normali būsena, tuo metu kai, pavyzdžiui, JAV manoma, jog būtent karantinas – neįprasta padėtis.

Eurostatas skelbia, kad nedarbas Lietuvoje per metus padidėjo 3,4 punkto ir sausį buvo 9,6 proc. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,3 proc. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 12,6 punkto iki 18,2 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 16,9 proc.

Sausį darbo Lietuvoje neturėjo 143 tūkst. žmonių, iš jų 20 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų. Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 15,7 mln. žmonių.