Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vedėja Jolanta Uptienė „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad uostamiestyje jau vyksta leidimų išdavimas lauko kavinėms šiam sezonui.
„Tvarka nepasikeitusi – reikia pateikti lauko kavinės projektą. Darbą kavinės galėtų pradėti nuo balandžio 1 dienos, tačiau viskas priklausys nuo Vyriausybės sprendimų“, – sako J. Uptienė.
Anot jos, šiemet taip pat bus taikoma ir lengvata: už lauko kavines verslininkams nereikės mokėti mėnesinio mokesčio, kuris už iki 10 kvadratinių metrų kavinės plotą yra 14 eurų.
Jei kavinės plotas siekia 100 kvadratinių metrų, tai mėnesio mokestis jau sudaro 136 eurus.
„Šiandien jau išduota 20 leidimų. 2019-2020 metais per metus Klaipėdoje buvo išduodama po 110-115 leidimų lauko kavinėms įrengti“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir leidimų skyriaus vyr. specialistas Rimantas Armonas.
Taigi per sezoną vidutiniškai viena maitinimo įstaiga sutaupys apie 450 eurų mokesčių, o miesto biudžetas negaus apie 50 000 eurų pajamų. Taip pat Klaipėdos savivaldybė visas kavines nemokamai aprūpins dezinfekciniu skysčiu.
„Šiuo metu kaip tik ruošiamės vykdyti dezinfekcinio skysčio pirkimą, taip pat ieškosime, kas teiks pristatymo paslaugą. Praėjusiais metais tai darė Klaipėdos autobusų parkas“, – sakė J. Uptienė.
Geriau nei nieko
UAB „Nesė group“ direktorė Inga Česnakienė sakė, kad lauko kavinių atidarymas būtų tik dar vienas mažas žingsnis, padėsiantis verslui kvėpuoti.
„Per karantiną jau sunaudojome visus lašinius, net lengvatinį kreditą ėmėme, kurį jau išleidome“, – pasakojo I. Česnakienė.
Anot jos, nors įmonė bare „Easy lounge“ teikia maisto išsinešti paslaugą, tačiau tai pelno neduoda.
„Tai darome dėl to, kad darbuotojai neprarastų kvalifikacijos, ir norėdami priminti, kad dar esame“, – sakė I. Česnakienė.
Anot jos, beveik visus darbuotojus pavyko išlaikyti, nes jie gauna kompensacijas už prastovas. „Nesė“ ir šiemet planuoja įsirengti lauko kavinę sezono metu. Nors keli staliukai lauke prie „Pramogų banko“ stovi visus metus.
Savivaldybė gudrauja?
I. Česnakienė turi nuomonę ir dėl Klaipėdos savivaldybės verslui teikiamų lengvatų tvarkos.
„Viešumoje viskas skamba gražiai, tačiau kai konkrečiai kreipiesi dėl paramos, prasideda... o, bet, tačiau...“ – sarkazmo neslepia I. Česnakienė ir pateikia pavyzdį, kad gražiai skambančia 40 procentų nekilnojamojo turto mokesčio lengvata pasinaudoti yra gan keblu.
Savivaldybė nustatė, kad tokią lengvatą gali gauti tik tie ūkio subjektai, kurie Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo įtraukti į nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos verslų sąrašą.
„Pramogų banko“ patalpas valdanti įmonė į šį sąrašą pateko tik papildomai pateikusi prašymą. Senamiestyje yra ir daugiau tokių situacijų, nes reta maitinimo įstaiga turi nuosavas patalpas, daugiausia jos patalpas nuomojasi, todėl ir Savivaldybės lengvata pasinaudoti negali“, – sakė I. Česnakienė.
Anot jos, matyt, kažkas Savivaldybėje sėdi labai gudrus ir galvoja, kad verslininkai nemoka skaityti.
Taip pat dalis verslininkų dirba ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Kaune, todėl gali palyginti situacijas.
„Vilnius suteikė lengvatą visiems patalpų savininkams ir išsiuntė lenteles su perskaičiuotais mokesčiais, ten jau viską susitvarkėme ir užpildėme deklaracijas“, – nuomone apie situaciją sostinėje, kur taip pat veikia „Pramogų bankas“, dalijosi I. Česnakienė.
Anot jos, jau šiomis dienomis Klaipėdos senamiesčio verslininkų vardu planuojama rašyti Klaipėdos savivaldybei raštą, kad situacija būtų sprendžiama verslui palankia linkme.
Laukia leidimo
„Meridiano“ restorano vadovas Gediminas Gudavičius sakė, kad jau gavo Savivaldybės leidimą lauko kavinei ir, kaip ir praėjusiais metais, planuoja įsirengti 50 kvadratinių metrų lauko terasą Danės krantinėje šalia laivo-restorano.
„Nors turime lauko kavinę ir ant laivo denio, tačiau papildomos terasos įrengimas praėjusiais metais pasiteisino“, – sako G. Gudavičius. Anot jo, šiemet buvo svarstymų plėsti ir lauko kavinę, tačiau planuoti trukdo situacijos neapibrėžtumas. Norint didinti sėdimų vietų skaičių, reikia didinti ir virtuvės pajėgumus, planuoti darbuotojų skaičių.
„Nors leidimą gavome lauko kavinei dirbti nuo balandžio 1 dienos, tačiau nėra aišku, kada Vyriausybė sušvelnins karantiną, taip pat sezono pradžioje lauko kavinių veikla labai priklauso ir nuo oro sąlygų„, – sako G. Gudavičius. Anot jo, bet kokiu atveju tikimasi, kad šiemet lauko kavinių darbą Vyriausybė leis anksčiau nei pernai. Realu, kad tai galėtų įvyti maždaug praėjus savaitei ar dviem po Velykų.
„Esame kaip tie sprinteriai – pasiruošę tuoj pat dirbti, kai tik bus duotas leidimas, ir kaip studentai, kuriems pritrūks laiko pasiruošti“, – sako G. Gudavičius.
Anot jo, svarbiausia, kad būtų galima pradėti dirbti, o po to, atsižvelgiant į realią situaciją, gali būti priimti sprendimai dėl plėtros. Plėtrą riboja ir tai, kad maitinimo verslas šiuo metu yra labai apribotas ir tam neturi lėšų. Optimizmo suteikia tik praėjusių metų patirtis, kai karantino ribojimai privertė žmones vietoj užsienio kelionių vasaros atostogoms rinktis pajūrį. Tikimasi, kad praėjusių metų scenarijus pasikartos ir šiemet, o orai verslo nenuvils.
„Praėjusiais metais pajutome neigiamą įtaką, nes nebuvo išankstinių užsakymų maitinti užsienio turistų grupes. Šiemet situacija gali pasikartoti. Dėl to turime problemų vasaros sezono metu, nes negalime išnaudoti visų laivo viduje esančių restorano patalpų„, – pasakojo G. Gudavičius.
Laivui lengvata nepriklauso
„Meridiano“ atvejis taip pat iliustruoja, kad valstybės sukurta paramos verslui sistema visų subjektų ir situacijų tikrai neapima.
„Praėjusiais metais negalėjome pasinaudoti nuomos mokesčio lengvata, nes nuomojame patalpas laive, o ne pastate“, – sako G. Gudavičius.
Anot jo, nors laivas ir turi registracijos dokumentą, tačiau pildant paraišką subsidijai gauti buvo reikalaujama nurodyti unikalų nekilnojamojo turto registro numerį. Dėl to praėjusiais metais „Meridiano“ restoranas liko be paramos, kuria galėjo pasinaudoti kitos maitinimo įstaigos.
I. Česnakienė prognozuoja, kad kai tik bus leista dirbti kavinėms, prasidės ir darbuotojų migracija. Ypač tai jaučiasi pajūryje, kur sezono metu atsidaro daug maitinimo įstaigų Palangoje ir Neringoje.
Taip pat prognozuojama, kad pasibaigus karantinui pasimatys ir reali situacija, kurie verslai išgyveno, o kurie – ne. Tikėtina, kad dalis verslų, gavę visą įmanomą paramą iš valstybės ir savivaldybių, priims sprendimą veiklą nutraukti.
