Kaip rašoma pranešime, bendros valstybių išlaidos Europos Sąjungoje (ES) 2019 metais siekė 46,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis dalis nepakito, ir palyginus su praėjusiais metais. Eurostato ataskaitų duomenimis, didžiausia valstybės biudžeto išlaidų socialinei apsaugai dalis buvo fiksuojama Suomijoje (24,0 proc.) ir Prancūzijoje (23,9 proc.).

Sveikatos apsaugai daugiausia lėšų buvo skiriama Austrijoje (8,3 proc.), Danijoje (8,2 proc.) ir Prancūzijoje (8,0 proc.), o viešosioms paslaugoms daugiausia lėšų skyrė Vengrija (8,2 proc.), Graikija ir Suomija (po 7,9 proc.). Didžiausios išlaidos švietimui ES buvo užfiksuotos Šveicarijoje (6,9 proc.), Danijoje (6,3 proc.), Belgijoje (6,2 proc.) ir Estijoje (6,0 proc.).

Lietuvoje – per didelės investicijos gyventojams išlaikyti

2019 metais Lietuvoje buvo išleista 34,5 proc. lėšų šalies BVP. Didžiausios išlaidos mūsų šalyje teko socialinei apsaugai. Kiti pagrindiniai šalies išlaidų rodikliai yra panašūs į Estijos bei Latvijos, pagrindinis skirtumas – kad Lietuvoje mažiau lėšų skiriama švietimui ir daugiau sveikatos apsaugai.

Analizuodamas finansines ataskaitas, „RIA.com Marketplaces“ valdybos pirmininkas Artiomas Umanetsas teigia Lietuvoje įžvelgiantis problemą: „Net ir prieš pandemiją čia buvo skiriama labai daug lėšų socialinei paramai, o dabar, per karantiną Lietuvai gavus šimtus milijonų eurų siekiančią paskolą tokiai pagalbai, išlaidos gyventojams išlaikyti dar labiau padidėjo. Vis tik reikalinga galvoti apie ateitį ir dėmesio reikalaujančias kitas sritis.“

Išlaidų pasiskirstymas:

  • bendros valstybės paslaugos – 3,5 proc.;
  • gynyba – 1,6 proc.;
  • viešoji tvarka ir saugumas – 1,4 proc.
  • ekonomika – 3 proc.;
  • aplinkos apsauga – 0,4 proc.
  • renovacija ir aplinkos tvarkymas – 0,5 proc.;
  • sveikatos apsauga – 6,2 proc.;
  • poilsis, kultūra ir religija – 1,2 proc.;
  • švietimas – 4,6 proc.;
  • socialinė apsauga – 12,3 proc.


Estija daugiau išleidžia mokslui ir švietimui

2019 metais Estija daugiausia valstybės lėšų skyrė socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui. Apskaičiavus visas išlaidas 2019 metais, nustatyta, kad iš Estijos biudžeto buvo skirta 38,9 proc. BVP lėšų. A. Umanetso teigimu, skirdama investicijų į mokslą ir švietimą valstybė elgiasi teisingai, nes ateityje išugdyti nauji specialistai padės sukurti didesnį BVP.

Išlaidų pasiskirstymas:

  • bendros valstybės paslaugos – 3,5 proc.;
  • gynyba – 2,1 proc.;
  • viešoji tvarka ir saugumas – 1,8 proc.
  • ekonomika – 3,9 proc.
  • aplinkos apsauga – 0,7 proc.
  • renovacija ir aplinkos tvarkymas – 0,4 proc.
  • sveikatos apsauga – 5,3 proc.
  • poilsis, kultūra ir religija – 2 proc.;
  • švietimas – 6 proc.;
  • socialinė apsauga – 13,2 proc.


Latvija taip pat investuoja į švietimą

2019 metais Latvijoje buvo išleista 38,4 proc. BVP lėšų. Kaip ir Estijoje, čia taip pat siekiama daugiau finansuoti švietimą: jam skirta kone 6 procentai lėšų. Visgi pagrindinės išlaidos tenka socialinei apsaugai ir jos nedaug mažesnės nei Lietuvoje.

Išlaidų pasiskirstymas:

  • bendros valstybės paslaugos – 3,8 proc.;
  • gynyba – 1,9 proc.,
  • viešoji tvarka ir saugumas – 2,2 proc.;
  • ekonomika – 5,3 proc.;
  • aplinkos apsauga – 0,6 proc.;
  • renovacija ir aplinkos tvarkymas – 1 proc.;
  • sveikatos apsauga – 4,2 proc.;
  • poilsis, kultūra ir religija – 1,5 proc.;
  • švietimas – 5,8 proc.;
  • socialinė apsauga – 12,1 proc.


Reikalinga IT sektoriaus plėtra

Kaip pastebi A. Umanetsas, koronaviruso pandemija paveikė visų Baltijos šalių ekonomikos rodiklius. Sveikatos apsaugai pernai buvo skirta du ar tris kartus daugiau lėšų nei 2019 metais, tačiau iš visų ES valstybių Estijoje buvo užfiksuotas mažiausias BVP kritimas.

Eksperto teigimu, investuodamos į švietimą Baltijos šalys žengia teisinga linkme, nors Lietuva dar kiek atsilieka nuo kaimynių.

„Daugiau dėmesio šiuo metu reikalinga skirti IT. Visose Baltijos šalyse trūksta informacinių technologijų specialistų, o pastaraisiais metais vis daugiau naujų IT švietimo programų sukuria ne tik valstybė, bet ir privačios švietimo įstaigos.

Pavyzdžiui, Estijoje, kur 2019 m. BVP augo 4,3 proc., sparčiausiai augo IT sektorius. Šis sektorius reikšmingai prisideda prie Baltijos šalių biudžeto, o tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos vyksta arši konkurencija dėl IT specialistų pritraukimo. Šiuo požiūriu Latvija pagal atlyginimų augimą IT sektoriuje yra žingsniu priekyje kitų Baltijos šalių“, – sako A. Umanetsas.