Finansų ministerija blogina ekonomikos atsigavimo prognozes, tačiau turi gerą žinią dėl atlyginimų

Šie metai šalies ekonomikai bus prastesni, nei tikėtasi pernai gruodį – užsitęsusi pandemija lėtins ūkio atsigavimą, kainų augimas bus didesnis, nei tikėtasi. Tikimasi spartesnio atsigavimo kitąmet – tai priklausys nuo pandemijos suvaldymo. Atlyginimų augimas, nors neprilygs 2020 m., bus spartesnis, nei prognozuota anksčiau ir atsvers kainų augimą.

Finansų ministerija tikisi, kad po pandemijos sukelto nuosmukio pernai, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų atsigauti – tiesa, ne taip sparčiai, kaip tikėtasi praėjusių metų pabaigoje. Pernai pablogėjusi epidemiologinė situacija dar ir šių metų pirmą ketvirtį neigiamai veikė ekonomiką.

BVP augimas šiemet sudarys 2,6 procento – tai mažiau, nei gruodį teikta prognozė. Tačiau kiek padidinta kitų metų ekonomikos augimo prognozė – laukiama 3,2 proc.

„Po pandemijos sukelto nuosmukio 2020 m., Lietuvos ekonomika 2021 m. turėtų atsigauti. Šiemet BVP galėtų augti 2,6 proc. tai yra 0,2 proc. punkto mažiau, nei buvo numatyta 2020 m. gruodį“, – teigia Finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ji pažymėji, kad į ūkio prognozę dar nėra įtraukta ES numatyta parama iš atsigavimo fondo ekonomikos transformacijai – tai gali pagerinti scenarijų į gerąją pusę.

„Numatomas Lietuvos ekonomikos atsigavimas, ir atsigavimo pradžia numatoma šių metų antrąjį ketvirtį. Ir nors COVID-19 pablogino darbo rinkos būklę, vidutiniu laikotarpiu tikimasi pagerėjimo šioje srityje“, – sako ministrė.

Ji akcentavo, kad kylančios žaliavų kainos skatina infliaciją – kainų augimą.

„Tačiau kainų augimas išliks tvariame lygyje. (...) Darbo užmokesti vidutiniu laikotarpiu augs lėčiau, tačiau augimas išliks spartesnis nei infliacija“, – sako G. Skaistė.

Anot ministrės, atsikartojančios COVID-19 bangos lėtina šiemetinį atsigavimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Teigiamas vakcinacijos poveikis ekonomikas turėtų pasijusti 2022 metais.

„Prasidėjęs gyventojų vakcinavimo procesas leidžia tikėtis spartesnio BVP augimo vėlesniais metais“, – patikino G. Skaistė.

Dar gruodį Finansų ministerija prognozavo, kad BVP augimas šiemet sieks 2,8 procento, o kitąmet – 3,1 procento. Ministerija prognozes atnaujina kas ketvirtį.

Pandemijos kaina artėja prie 5 milijardų eurų

G. Skaistė skaičiuoja, kad pernai pandemija pareikalavo 3,2 mlrd. eurų, šiemet pirmą pusmetį suplanuota dar 1 mlrd. eurų įvairioms priemonėms, o įmonės yra atidėjusios panašią sumą mokesčių.

„Praėjusiais metais buvo iš skolintų lėšų išleista 3,2 mlrd. eurų priemonėms, kurios susijusios tiek su pandemijos suvaldymu, tiek su priemonėmis ekonomikos skatinimui, tame tarpe ir vienkartinės pensijos, ir vienkartiniai vaiko pinigai, kelių tiesimas ir lėšos tiesiogiai susijusoss su epidemiologinės situacijos suvaldymu. Šiemet pirmą pusmetį numatytas 1 mlrd. eurų Išlaidų šių metų biudžete“, – vardijo G. Skaistė.

Anot jos, šių metų biudžetas dar bus tikslinamas pavasarį ir sumos gali koreguotis.

„Turėčiau paminėti priemones, kurios susijusios su mokesčių atidėjimu. Praėjusiais metais mokesčių atidėta už 0,8 mlrd. eurų, ir, nors buvo tikėtasi, kad ši suma 2021 m. augs, tačiau matome atvirkščias tendencijas. Šiandien mokesčių atidėta už 0,75 milijardo eurų“, – vardijo pandemijos kainą G. Skaistė.

Ministrė patikino, kad dabartiniame scenarijuje valstybės skolos augimas yra stabilizuotas, ir tikėtina, kad pagrindiniai su tuo susiję sprendimai bus priimami kartu su biudžetu.

Atlyginimai augs lėčiau nei pernai, bet prognozė šviesėja

Numatoma, kad šiemet šalyje vidutinis darbo užmokestis augs 5,2 proc., o 2022 metais augimo tempas sulėtės iki 4,5 proc. Tai daugiau, nei prognozuotą gruodį (4,1 proc. atlyginimų augimas šiemet). Vis tik pernai atlyginimai augo apie 9,3 procento ir šiemetiniai prieaugiai bus gerokai mažesni.

Vidutiniu laikotarpiu darbo užmokesčio augimo tempas viršys infliaciją, todėl darbuotojų perkamoji galia, numatoma, ir toliau stiprės.

„Verslas ir gyventojai bent tam tikra prisitaiko prie apribojimų, ir tai yra gera žinia“, – vertindamas rodiklius kalbėjo Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Antro karantino metu, kad reikšmingas neigiamas poveikis buvo tiesiogiai paveiktuose sektoriuose – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje.

„Po gana spartaus atlyginimų augimo praėjusiais metais, šiemet dėl pandemijos sukelto poveikio, lėtesnio ekonomikos augimo, darbu užmokesčio augimo dinamika taip pat bus lėtesnė tiek šiemet, tiek kitais metais“, – sako M. Liutvinskas.

Prekių ir paslaugų kainos augs sparčiau

Šiemet prognozuojama ir spartesnė infliacija, kuri pernai siekė 1,1 proc. Šiemet prekės ir paslaugos vidutiniškai galėtų brangti apie 1,8 proc., o vėlesniais metais kainų augimas artės prie 2 procentų. Tai didesni rodikliai nei prognozuota anksčiau.

Viceminsitras paaiškino, kad kainų augimą lemia žaliavų brangimas pasaulinėse rinkose, taip pat ir vartotojų kainų raidos tendencijos

Jis ramina, kad kainų augimas išliks tvariose ribose, tačiau yra ir rizikos.

„Rizika dėl kainų augimo yra padidėjusi ir susijusi su ženkliu neapibrėžtumu“, – sako M. Liutvinskas.

Vidutiniu laikotarpiu didelę įtaką kainų raidai darys importuojamų prekių, ypač energijos, maisto prekių, paslaugų kainų raida, padėtis šalies darbo rinkoje ir sprendimai dėl administruojamų kainų.

Pandemija kirto darbo rinkai

COVID-19 pandemija jau pernai reikšmingai pablogino darbo rinkos būklę šalyje. Šiemet numatoma, kad darbo lygis liks panašiame lygyje, kaip ir pernai. Nedarbo lygis sudarys 8,5 procento, o užimtų gyventojų skaičius išaugs 0,7 proc., prognozuoja finansų ministerija.

„Pandemija ženkliai paveikė darbo rinką ir pasekmės dar bus matomos kurį laiką“, – sako viceministras.

Jis tikisi, kad kitąmet nedarbo lygis palaipsniu mažės, o užimtumas augs.

Tikimasi, kad švelninantį poveikį darbo vietoms ir užimtumui turės Vyriausybės taikomos paramos priemonės bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis COVID-19 pandemijos sąlygomis, kol ji bus suvaldyta.

„Be abejonės, pandemija pablogino nedarbo rodiklius Lietuvoje, tačiau ateityje situacija turėtų gerėti. Kalbant apie darbo užmokestį – jis ir toliau augs sparčiau, nei infliacija, todėl gyventojų perkamoji galia ir toliau didės“, – sakė ministrė G. Skaistė.

Nors COVID-19 pablogino darbo rinkos būklę, vidutiniu laikotarpiu tikimasi pagerėjimo.

Jau 2022 metais užimtų gyventojų skaičius didės 0,9 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,5 proc., prognozuoja ministerija. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užimtų gyventojų skaičius po truputį ims mažėti, o nedarbo lygis mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,5 proc.

„Darbo užmokesčio raida šalyje buvo ne vienoda, antrojo karantino metu ji buvo kiek palankesnė nei pirmojo metu. Atlyginimų augimas buvo fiksuotas praeitais metais daugelyje sektorių“, – kalbėjo viceministras.

Anot jo, gerėjanti epidemiologinė situacija, švelininami ribojimai, spartesnė vakcinacija turėtų teigiamai veikti gyventojų lūkesčius. Be to išaugusios santaupos gali teigiamai paskatinti vartojimą.

„Pereinant prie vidaus paklausos, tai esminė žinutė, kad po smukimo praėjusiais metais, šiais metais, tikimasi vidaus paklausos atsigavimo. O esminiais atsigavimo rodikliais galima įvardyti du dalykus: augančios namų ūkių vartojimo išlaidos ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas“, – sako M. Liutvinskas.

Viskas priklausys nuo vakcinavimo

Ekonomikos atsigavimas priklausys nuo tolesnio pandemijos suvaldymo ir to, kaip seksis masiškai vakcinuoti visuomenę.

Finansų ministerijos scenarijus parengtas didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Jis galėtų išsipildyti tuo atveju, jei ES ekonomika atsigaus šiemet ir kitąmet augs sparčiau, vakcinos nuo COVID-19 bus prieinamos plačiajai visuomenei antrąjį metų ketvirtį, o ES visuomenės masinis vakcinavimas iki šių metų vidurio įsibėgės. Ekonomika priklausys nuo to, kaip valstybei seksis remti verslą, ar panaikinus ribojimus verslai galės sklandžiai atnaujinti veiklą.

Finansų ministerija prognozuodama įvertino, kad galimai dar bent metus bus reikalingos specifinės viruso plitimo kontrolės priemonės, ribojančios ekonominį aktyvumą ir gyventojų mobilumą, o teigiamas vakcinacijos poveikis ekonomikai turėtų pasijausti 2022 metais.

Jei COVID-19 protrūkių šuoliai lemtų dar griežtesnes suvaldymo priemones, o vakcinos vėluotų, visuomenė elgtųsi neatsakingai, o ES ekonomika buksuotų – tai prognozes galėtų pabloginti.

„Visuomenės vakcinavimo proceso įsibėgėjimas yra ne tik sveikatos sistemą, tačiau ir pasaulio ekonomikas stabilizuosiantis veiksnys. Ir nors Lietuva per šį pandeminį laikotarpį patyrė vieną švelniausių ekonomikos nuosmukių Europoje, neapibrėžtumas dėl ateities išlieka. Šiais metais numatoma, kad Lietuvos ekonomika grįš į augimo kelią, kuris vidutinio laikotarpio metais, tikėtina, dar didėtų, tačiau atsigavimo tempas labai priklauso nuo tolimesnių epidemiologinių tendencijų“, – tikina G. Skaistė.

Kitos institucijos teikė ir didesnes, ir mažesnes prognozes

Finansų ministerijos prognozė optimistiškesnė nei Lietuvos banko – pernai gruodį Lietuvos bankas prognozavo, kad BVP augimas 2021 m. sieks 1,9 procento. Tačiau Lietuvos bankas taipogi ketina atnaujinti prognozes kitą savaitę, antradienį.

„Swedbank“ ekonomistai sausio pabaigoje prognozavo, kad šių metų Lietuvos BVP augimas sieks 2,7 procento, tačiau kitiems metams prognozavo BVP augimo paspartėjimą iki 4,2 proc. Tuomet bankas dar vertino, kad pandemija atslūgs antrąjį šių metų ketvirtį.

SEB banko sausį parengta prognozė šiems metams kuklesnė – 1,8 proc. BVP pokytis, o kitąmet – 4,2 proc. augimas.