Antradienį priimtas Seimo nutarimas – 2022 metais struktūrinis valdžios deficitas negalės viršyti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai itin mažas rodiklis, vertinant, kad vien šiemet planuojamas 7,3 procentų deficito rodiklis.

Ekonomistai vertina, kad 1 proc. rodiklį pasiekti būtų kone neįmanoma ar net rizikinga.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vertina, kad pagal esamas prognozes artėti prie subalansuoto biudžeto kitąmet dar nepavyks – pagal indeksavimą bus tvirtinamos pensijos ar išmokos, augs atlyginimai, ir tam reikės daugiau lėšų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis viliasi, kad kitąmet sparčiai atsigaunanti ekonomika jau padės valstybei tvarkytis su minusiniais finansais.

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ramina, kad niekas kitąmet taupyti neketina – nutarimas yra priimtas tik dėl to, kad taip reikalauja įstatymai, tačiau į 1 proc. rodiklį niekas nežiūrės.

Finansų ministerija taipogi patvirtintą tikslą laiko formalumu.

Majauskas: tiek sumažinti deficitą būtų labai sunku ir nėra didelės prasmės

M. Majauskas paaiškino, kad prieštaringas Seimo nutarimas kilo dėl prievolės, įtvirtintos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.

„Apie diržų veržimąsi kalbos ir būti negali. 2009 m. krizės patirtis rodo, kad fiskalinė konsolidacija ekonominio sunkmečio metu mažina visuminę paklausą ir tikėtina gali pridaryti daug ekonominės žalos. Todėl šiais metais išlaidas planuojame tik didinti įtraukiant dalį ES Ekonomikos atsigavimo fondo lėšų“, – patikina M. Majauskas.

Jis paaiškino, kad minėtas įstatymas reikalauja nustatyti vidutinio laikotarpio struktūrinio deficito tikslą iki einamųjų metų kovo 15 dienos.

Mykolas Majauskas

„Remiantis šio įstatymu Seimas privalo nustatyti valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą, kuris turi būti ne didesnis kaip 0,5 proc. BVP tais atvejais, kai valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis yra mažesnis nei 60 proc. Struktūrinis deficitas gali būti nustatytas didesnis – iki 1 proc. BVP“, – sako M. Majauskas.

Tad Seimas nustatė maksimalų galimą deficito tikslą, kokį leidžia pasiekti esama valstybės skola – taip atsirado 1 proc. rodiklis. 2021 m. valdžios sektoriaus skolos sudarys apie 52 proc. BVP

„Jau šių metų biudžeto projekte ateinančių metų struktūrinis deficitas buvo planuojamas reikšmingai didesnis – 2,1 proc. Atsižvelgiant į tai, kad šiems metams struktūrinis deficitas planuojamas itin didelis – net 6,4 procento, per metus sumažinti iki 2,1 proc. gali būti labai sunku, o ir nežinau ar yra didelės prasmės“, – patikina M. Majauskas.

Jis pažymėjo, kad deficitas mažės – dėl to, jog 2022 m. nebeplanuojamos reikšmingos apimties ekonominės subsidijos, kurios šiuo metu skiriamos įmonėms nukentėjusioms nuo pandemijos.

„Deficitas taip pat mažės ir dėl atsigaunančios ekonomikos. Tačiau šie faktoriai gali būti nepakankami, todėl tikėtina, jog reikės koreguoti prognozes numatant didesnį struktūrinį deficitą“, – sako M. Majauskas.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

ES Ekonomikos atsigavimo fonde Lietuvai yra numatyta apie 2,2 milijardo eurų, reikšminga dalis šių pinigų bus nukreipta investicijoms dar šiais metais.

„Konkrečius skaičius galėsime įvardinti, kai Vyriausybė patvirtins ir pateiks Seimui patikslintą biudžeto projektą“, – pažymėjo M. Majauskas.

Finansų ministerija: taisyklės nebus būtina laikytis

Finansų ministerija taipogi aiškino, kad patvirtintas tikslas atitinka įstatymo nuostatas, tačiau jo laikytis – nebūtina.

„Seimo 2022 metams nustatytas vidutinio laikotarpio tikslas nėra struktūrinio valdžios sektoriaus balanso reikšmė, kurią būtent 2022 metais reiktų pasiekti“, – patikina finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Anot jo, Europos Komisija (EK) taiko visuotinę Stabilumo ir augimo pakto išimtį 2020-2022 metų laikotarpiu, kuomet ES šalims netaikomos ES mastu nustatytos Stabilumo ir augimo pakto (SAP) fiskalinės drausmės taisyklės.

„Šiuo metu esant dideliam neapibrėžtumui, susijusiam su COVID-19 pandemija, vidutinio laikotarpio tikslo nusistatymas yra la­biau for­ma­lu­mas, kadangi EK vi­suo­ti­nę SAP iš­im­tį, o Lie­tu­vo­je ga­lio­ja iš­skirtinės ap­lin­ky­bės, ku­rių ga­lio­ji­mo me­tu yra sus­pen­duotas fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lių tai­ky­mas. Tai reiškia, kad praktikoje šiuo metu vidutinio laikotarpio tikslas netaikomas, kaip ir artėjimo jo link mechanizmas“, – sako viceministras.

Šiuo metu rengiamas ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, kuris numato virš 2 mlrd. papildomų išlaidų. Šios išlaidos bus neutralios biudžeto balansui, nedidins deficito, tačiau prisidės prie ekonomikos atsigavimo skatinimo.

Prie tvaresnių biudžeto deficito normų bus grįžtama 2023 metais, sulaukus minimalių reikalavimų iš Europos Komisijos. Tuomet bus tvirtinami tikslai trijų metų laikotarpiui, o ne vienerių, kaip ir buvo įprasta anksčiau, esant įprastai situacijai.

Izgorodinas: neįmanoma pasiekti tokio tikslo, yra rizika

Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas patikina, kad realistiškai neįmanoma Lietuvai pasiekti 1 proc. struktūrinio deficito.

„Teoriškai galima pasiekti, bet turi labai žvaigždės šypsotis. Viskas priklausys nuo to, kaip greitai atsigaus Lietuvos ekonomika, ir ypač, kaip greitai atsigaus vidaus paklausa – nuo šito aspekto labiausiai priklauso biudžeto pajamų pusė. Daugiau negu 50 procentų biudžeto mokestinių pajamų, taip jau istoriškai yra, sudaro PVM ir akcizai“, – sako A. Izgorodinas.

Jis mato du galimus scenarijus – vienas šviesus, o kitas grėsmingas.

„Gera naujiena yra tame, kad vartojimas tikrai gali atsigauti, nes gyventojai dabar turi sukaupę apie 18 mlrd. eurų pinigų bankų indėlių pavidalu. Bet klausimas, ar iš tiesų gyventojai tuos pinigus pradės leisti ir vartos. Daug kas priklausys nuo vakcinavimo progreso, nuo COVID-19“, – kalba A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Anot jo, viskas gali pavykto blogesne linkme, jei kitąmet vėl ateis ketvirta ar penkta COVID-19 banga.

„Tai gali pakenkti vartotojų lūkesčiams ir jie gali priimti sprendimą dar labiau fokusuotis į taupymą, o ne vartojimą, nors pinigų vartojimui tikrai turi. Jei atsitiks tas rizikingas scenarijus, atitinkamai nukris biudžeto mokestinės pajamos, o biudžeto išlaidų būsena lieka daugiau mažiau fiksuota ir netgi didesnė dėl paramos ekonomikai. Manau realistiškai neįmanoma pasiekti tokio tikslo“, – vertina A. Izgorodinas.

Povilauskas: tai nėra įsipareigojimas

SEB banko ekonomistas T. Povilauskas patikina, kad patvirtintas deficito tikslas nėra įsipareigojimas – Europos Komisija kitąmet dar nevertins pasiektų rodiklių dėl esamos pandemijos.

„Kitų metų biudžetas bus dėliojamas tiek, keik reikės, ir ką matys Vyriausybė ir valdžia“, – įsitikinęs T. Povilauskas.

SEB bankas sausį prognozavo, kad kitąmet biudžeto deficitas sieks apie 3,5 proc., toks dydis neleistų pasiekti nustatyto tikslo.

„Pagal mūsų sausio prognozes, mes nepasiektume -1 proc. BVP. Iki kitų metų pabaigos dar turi daug vandens nuplaukti ir, kaip iš tiesų bus, dar neaišku. Visi, kas prisimena 2008-2009 m. krizę, mena, kad staiga pereiti nuo didelio deficito iki subalansuoto biudžeto iš esmės neįmanoma“, – sako T. Povilauskas.

Anot ekonomisto, valstybė tiesiog neturėtų kur smarkiai sumažinti išlaidų, tuo metu pajamų augimas, nors turėtų būti pakankamai spartus, jo nepakaks. SEB bankas prognozuoja virš 4 proc. ekonomikos augimą kitąmet.

Tadas Povilauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Ir praėjusiais metais, ir šiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų algos augo, pensijos pernai augo 9 proc., šiemet – daugiau nei 10 proc. Bet visa tai daroma iš skolintų pinigų. Tai dabar žiūrint į priekį, į 2022 metus, formulės rodo, kad pensijos turės augti panašiai, viešojo sektoriaus darbuotojų lūkesčiai irgi yra, kad atlyginimai didėtų, nors tas augimas bus lėtesnis. Tiesiog nebus per kur mažinti išlaidų“, – sako T. Povilauskas.

Mačiulis tikisi, kad biudžetą pildys ekonomika – dabar taupyti nereikėtų

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis tikisi, kad jau 2022 metais Lietuvos ekonomikos augimas gerokai viršys potencialą ir tai pagerins valstybės finansų rodiklius.

„Labiausiai tikėtinas scenarijus – didžioji dalis visuomenės bus pasiskiepijusi, bus atsigaunantys tie sektoriai, kurie dabar įšaldyti, tai apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, paslaugų sektoriai. Turbūt nebus papildomo poreikio nei įvairioms verslo gelbėjimo priemonėms, nei kitų pandemijos pasekmių amortizavimui. Tai turbūt nereikėtų ir planuoti labai didelio biudžeto deficito“, – sako N. Mačiulis.

Jis viliasi, kad kitąmet turėti didelį deficitą Lietuvai nereikės.

„Lietuva yra viena iš mažiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir praėjusiais, ir šiais metais. Aš sakyčiau, būtų labai sveikintinas noras kuo greičiau susibalansuoti valstybės finansus, o ne tolkiau tvirtinti biudžeto deficitą“, – sako N. Mačiulis.

Tačiau ekonomistas patikina, kad turėtų būti aiški takoskyra tarp šių ir kitų metų – šiemet valstybei taupyti dar negalima, kol ekonomika yra suvaržyta karantino.

Nerijus Mačiulis
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Aišku, kad paramos priemonės turėtų išlikti ir jos neturėtų būti tokios, nenoriu sakyti žodžio šykščios. Bet nereikėtų suvaržyti paramos tuo metu, kol nėra pasibaigusi antroji pandemijos banga ir antrasis karantinas ir nėra paskiepyta didelė dalis visuomenės. Aišku, valstybė turi didelį biudžeto deficitą, ir visos gelbėjimo priemonės yra iš skolintų lėšų. Bet turime ir pripažinti, kad skolintos lėšos šiuo metu neužkrauna naštos ateities kartoms, nes skolinamasi už nulines ir neigiamas palūkanas“, – sako N. Mačiulis.

Jis pastebi, kad Lietuva iš ES gaus didžiulę sumą pinigų investicijoms į ekonomikos transformaciją, skaitmenizavimą ir žalumą, o papildomai bus skiriama ir ES 7 metų biudžeto parama.

„Šiemet reikėtų dar susitaikyti, kad bus biudžeto deficitas – tuos pinigus reikia išleisti, kad būtume pasiruošę sparčiam ekonomikos atsigavimui jau turbūt antrąjį šių metų pusmetį ir ypač kitais metais“, – pažymi N. Mačiulis.