Sąstingis trunka jau metus
Covid-19 pandemijai sukausčius Europą sąstingis ištiko ir nuo prekeivių iš trečiųjų šalių ženkliai priklausomą Kauno automobilių turgų. Šią prekyvietę valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis minėjo, kad apie 60 procentų turguje parduodamų automobilių keliauja į užsienį, o kita dalis, 40 procentų lieka vidaus rinkoje.
Tai, kad turgus ištuštėjo – akivaizdu. Čia, kur anksčiau kunkuliavo kaunietiška verslo oazė, zujo raktų ryšuliais apsikarstę prekeiviai bei rytietiškų veido bruožų klientai, dabar tylu bei ramu. Dėl geopolitinių priežasčių, pasikeitus mokesčių politikai Vidurio Azijos šalyse jau senokai nebeliko kadaise itin vertintų šių šalių atstovų. Azijiečius pakeitė Ukrainos prekeiviai, tačiau ir jų srautas beveik nutrūko.
„Viskas sustojo praėjusių metų kovą, iki šiol neatsigauname, situacija tikrai bloga. Nėra pirkėjų, vos vienas kitas. Ne tik užsieniečių, bet ir lietuvių nesulaukiame. Žmonės vis dar bijo čia važiuoti, gal keliuose bus policijos postai“, – sakė Kauno automobilių turguje sutiktas nuobodžiaujantis prekeivis.
Jo kolega užsiminė, kad nutrūkus pirkėjų srautui, kai kuriems prekeiviams teko išvežti savo automobilius iš turgavietės. Savaitinis mokestis už „eksponuojamą“ lengvąjį automobilį čia siekia 15 eurų, tad per kelis mėnesius, pusmetį ar ilgiau susikaupia nemaža suma, o keliais šimtais eurų pabrangusį automobilį parduoti dar sudėtingiau.
„Gyvename sunkiai. Nors pas mus žmonės jau gali atvažiuoti išskyrus kai kurias savivaldybes, tačiau nelabai yra iš kur atsivežti automobilių – visas užsienis „užblokuotas“. Reikia, kad visa Europa atsilaisvintų, tada pas mus vėl grįžtų visi tie automobiliai. Aišku, gerai būtų, kad pinigų mums kas nors duotų „už nieką“, – sakė sunkmetį išgyvenantį automobilių turgų valdančios bendrovės vadovas V. Naujanis.
Automobilių kaina Ukrainoje pasiekia „kosmines“ aukštumas
Nemaža dalis trečiųjų šalių piliečiams parduodamų automobilių iš Kauno keliauja į Ukrainą bei prorusiškų separatistų valdomas Donecko ir Luhansko „respublikas“.
Kol automobilis pasiekia galutinį pirkėją jo kaina padidėja du ar net tris kartus. Per 1 tūkst. eurų kainuoja jo nugabenimas, taip pat reikia mokėti labai didelius muito mokesčius.
Kauno automobilių turguje sutikti du ukrainiečiai sakė turintys nuolatos skaičiuoti, ar už patrauklią kainą čia nusipirktą automobilį pavyks sėkmingai parduoti tėvynėje.
„Muito mokesčiai sudaro pusę, o kartais ir dar daugiau galutinės kainos. Orientuojamės į biudžetinius automobilius, už kiekvieną jų mokame nuo 2,5 iki 3 tūkst. JAV dolerių (2,1 – 2,5 tūkst. eurų) muito mokesčių. Galime ir brangesnius pirkti, bet jų kaina po išmuitinimo labai padidėja, juos kur kas sunkiau parduoti“, – sakė Igoriu prisistatęs ukrainietis.
Vengdami muitų ukrainiečiai prieš kurį laiką buvo atradę įstatyminę landą. Lietuvoje veikė bendrovės, kurios tapdavo formaliomis čia įsigytų automobilių savininkėmis, su tikruoju savininku būdavo sudaroma sutartis, kad jis neva dirba vairuotoju. Taip automobiliai su lietuviškais registracijos numeriais nesumokėjus muito mokesčių važinėdavo Ukrainos keliais.
„Dabar jau taip nebėra, uždarė „kromelį“, – sakė ukrainietis prekeivis.
Igoris pripažino, kad ieško ne tik biudžetinių automobilių, bet ir tokių, kurių variklio darbinis tūris siektų apie 1,4 – 1,6 litro. Nes nuo jo galios taip pat priklauso automobiliui taikomi muitai.
Ridą ženkliai didina vengdami mokesčių
„Ukrainiečiai ne tik perka mažos galios variklius turinčius automobilius, tikrina, ar jie nebuvo po avarijos perdažyti, bet ir klastoja kilometražą“, – pasakojo turguje prekiaujantys lietuviai.
Jei automobilio odometro parodymus Lietuvoje vis dar mėgstama ženkliai sumažinti siekiant apgauti pirkėją, kad keliolikos metų amžiaus automobilio rida nesiekia 200 tūkst. kilometrų, ukrainiečiai elgiasi priešingai.
Jie ženkliai padidina nuvažiuotų kilometrų skaičių, taip paversdami automobilį bebaigiančiu savo amžių ir sumoka mažesnius mokesčius.
Parduodant prekę odometro parodymai vėl keičiami. Kartais jie sumažinami iki sunkiai protu suvokiamo skaičiaus, kai gerokai „pagyvenusio“ automobilio rida siekia vos 100 tūkst. kilometrų.
„Minimaliai naudojamas automobilis per metus mažiausiai nuvažiuoja bent 15 tūkst. kilometrų, o lietuviai jau seniai nebetiki neįtikėtinai mažais skaičiais skydelyje. Matomai Ukrainoje kiek kitoks supratimas, kartais net juokas ima pažiūrėjus į jų skelbimus“, – sakė turguje prekiaujantys kauniečiai.
Vyrai neslėpė, kad perkant į Ukrainą keliausiančius automobilius gudraujama ir koreguojant jo įsigijimo kainą.
Separatistiniame Donecke – savi įstatymai ir lietuviški automobilių numeriai
Bendraujant su pandemijos sukaustyto turgaus prekeiviais ėmė aiškėti, jog egzistuoja tema, kurios daugelis lietuvių vengia. Tai automobilių eksportas į prorusiškų separatistų kontroliuojamas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Kaune lankosi prekeiviai iš šių regionų, tiesiog jie prisistato ukrainiečiais. Pasirodo, separatistų valdomose teritorijose verslo nišą rado ir lietuviai, keli skirtingi žmonės minėjo, kad į Donecką lietuviai naudotus automobilius gabena autovežiais. Anot jų, už įvažiuojantį pakrautą autovežį separatistams mokamos nemažos sumos, tačiau šis verslas vis tiek apsimoka.
Tai, kad Donecke esama nemažai automobilių su lietuviškais valstybiniais numeriais galima įsitikinti peržvelgus specializuotus šio regiono skelbimų portalus. Daugelio parduodamų automobilių numeriai specialiai uždengiami, tačiau kai kuriais atvejais to daryti nesivarginama.
1999 metais pagamintas „VW Passat“ su Lietuvos numeriais, kurio rida nurodoma 202 tūkst. kilometrų parduodamas už 4 tūkst. euro. Skelbimo autorius teigia, kad automobilis išmuitintas, įrašytas į nuolatinę Donecko įskaitą.
Kitas, kur kas senesnis, 1998 metų gamybos, vos 228 tūkst. kilometrų neva „įveikęs“ „VW Passat“ Donecke parduodamas už 2,4 tūkst. euro. Nors automobilis su lietuviškais numeriais, skelbimo autorius teigia, kad jis ką tik atvežtas iš Vokietijos ir nevažinėjo vietiniais keliais.
Vienas pigesnių Donecke parduodamų automobilių su lietuviškais numeriais – 2003 metų gamybos dyzelinė „Opel Astra“, kurio kaina siekia 1 tūkst. 175 euro. Nurodoma, kad rida – 400 tūkst. kilometrų, automobilis buvo atgabentas 2018 metų rugpjūtį ir iki šiol nėra išmuitintas. Panašu, kad visą tą laiką separatistinio regiono keliais šis „Opelis“ važinėjo ir dar tikriausiai ilgai važinės „pasipuošęs“ lietuviškais valstybiniais numeriais.
Kauno automobilių turguje sutiktas prekeivis iš Ukrainos sakė, kad separatiniame Donecke galioja visai kitos taisyklės nei Ukrainoje.
„Tai atskira zona. Ten, pas juos savi įstatymai, sava tvarka. Gali su bet kokiais numeriais važinėti, niekam tai nerūpi. Galbūt gali ir visai be numerių. Jie turi savo registraciją, išduoda savo numerius, bet jie pripažįstami tik Donecke, su tokiais niekur kitur nenuvažiuosi“, – sakė Igoris.
Kiek automobilių iš Lietuvos išvežama į separatistų kontroliuojamas teritorijas ukrainietis sakė nežinantis, minėjo nepažįstantis ir tuo užsiimančių žmonių. Ar tai tiesa, sunku pasakyti, pasak automobiliais prekiaujančių lietuvių, atvykstantys prekeiviai tiesiog nelinkę atvirauti apie sąsajas su prorusiškais Rytų Ukrainos regionais.
Sutrikus susisiekimui tarp valstybių trūksta naujų automobilių
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius V. Naujanis pastebi, kad keičiasi ir pačių Ukrainos prekeivių veiklos metodai. Jeigu anksčiau čia pirktus automobilius gabendavo į Ukrainos pasienį, iš kur pirkėjas jį turėdavo pats pasiimti, dabar pirkiniai į Ukrainą keliauja autovežiais.
Perkami ir pavieniai automobiliai. Tuo daugiausiai užsiima Lietuvoje veikiančiose transporto bendrovėse vairuotojais dirbantys ukrainiečiai. Baigę savo kadencijas, užsidirbę pinigų jie perka automobilius ir jais grįžta namo.
Pasak V. Naujanio, šiuo metu aktualiausia problema – dėl pandemijos atsiradę keliavimo suvaržymai padarė įtaką naujų automobilių trūkumui. Tai, kad turguje maža pasiūla, sakė ir turgavietėje sutikti sau naujesnių automobilių besidairantys lietuviai.
„Jei anksčiau per savaitę pas mus atvykdavo 10 – 15 autovežių, dabar vos 2 tralai, nes Belgija ir Vokietija, iš kur daugiausiai nuperkama, yra įvedusios griežtus ribojimus.
Visi laukia geresnių laikų. Ši rinka pasižymi tuo, kad automobilių reikia visiems. Kai tik būna didesni atlaisvinimai, po jų įvyksta šuoliukas“, – sakė turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius V. Naujanis.
Nors automobilius iš užsienio galima įsigyti ir nuotoliniu būdu, internetu, tačiau Kauno prekeiviai tai daryti vengia. Kalbinti kauniečiai minėjo, jog egzistuoja per didelė rizika, ypač perkant pirmą kartą iš nepažįstamo pardavėjo, kad prekė bus toli gražu ne tokia, kaip deklaruojama.
„Vežiau automobilius iš Italijos, jau kuris laikas to nebedarau. Internetu pirkti gana rizikinga, nežinia ką gausi, gal atsiųs „lėlę“. Norisi pačiam vietoje apžiūrėti ir įvertinti būklę“, – sakė turgavietėje sutiktas pusamžis kaunietis.
