„Nuosmukis tęsiasi dar bent trejetą metų, kai pasibaigia tas pirmas postūmis. Pagrindinė priežastis yra investicijų stoka. Jei krizės metu įmonės stoja investavusios, nėra aiškūs poreikiai, kaip persitvarkys rinkos. Po 2008-2009 metų krizės investicijos lėtai atsigavo ir todėl tas išėjimas buvo skausmingas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė E. Leontjeva.
„Todėl labai svarbu šiemet suteikti investicijoms smūginį postūmį. Svarbu iš visų pusių galvoti, kaip tas postūmis galėtų atsirasti. Darbo atlyginimų augimas gerokai lenkia našumo augimą, kas reiškia, jog prarandame tvarumą, galimybę konkuruoti“, – pabrėžė ji.
LLRI atkreipė dėmesį, kad atlyginimų augimas privačiame sektoriuje pernai atsiliko nuo viešojo sektoriaus, o tiesioginės užsienio investicijos ne tik sustojo, bet net sumažėjo.
Tačiau instituto vadovė teigia, kad tam tikros aplinkybės, palyginti su 2008-2009 metų ekonomine krize, yra pasikeitusios.
„Pagal grynojo kapitalo kiekį, tenkantį vienam dirbančiajam, esame praktiškai Europos uodegoje. Būtent tas kapitalo kiekis ir lemia našumą, o našumas lemia žmonių pajamas“, – pabrėžė E. Leontjeva.
„Viena vertus, tai rodo, jog mes turime potencialo augti. Kita vertus, po 2008-2009 metų krizės sparta, kaip mes vejamės Vakarų Europos šalis, buvo sustojusi ir jeigu mes dabar vėl stabtelėsime su investicijomis, tai vėlgi mes nepasivysime Vakarų šalių nei našumu, nei atlyginimais“, – perspėjo ji.
Pasak E. Leontjevos, tiek užsienio, tiek vietos investuotojus plėstis Lietuvoje paskatintų geresnė konkurencinės aplinka.
„Vyriausybė iškėlė puikius tikslus – Žaliasis kursas, žiedinė ekonomika, skaitmenizavimas. Bet reikia suprasti, kad mes negalėsime šitų tikslų pasiekti per kelias injekcijas iš centrinės valdžios kelioms pasirinktoms įmonėms ar sektoriams. Reikia apimti visą ekonomiką“, – sakė LLRI vadovė.
„Būtina prisiminti Lietuvoje jau pasiteisinusią priemonę – investicijų iš pelno neapmokestinimas (...) Institutas be mokesčių reformos siūlo ir rengiasi, kad Lietuvoje būtų pradėtas sisteminis dereguliavimas ir kryptingas ūkio problemų sprendimas“, – teigė ji.
Pasak E. Leontjevos, institutas pritaria ambicingiems Vyriausybės programos tikslams, tačiau dabar, anot jos, svarbu valdžios institucijas įgalinti ir įpareigoti šiuos tikslus įgyvendinti.