Visi didieji prekybos tinklai pastaruoju metu pastebi išaugusius alkoholio pardavimus. Kai kurių gėrimų kategorijų parduodama net dešimtimis procentų daugiau.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pernai surinko 12,3 procento daugiau alkoholio akcizo, lyginant su 2019 m. VMI skaičiavo, kad parduoto vyno kiekis buvo 11,7 proc. didesnis, o alaus ir spiritinių gėrimų kiekiai buvo po 3 proc. didesni.
Tačiau pavojaus varpais skambinti nereikia – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius (NTAKD) Renaldas Čiužas įsitikinęs, kad Lietuvoje keičiasi alkoholio vartojimo kultūra ir svarbiau tampa nebe prisigerti, o lengvai atsipalaiduoti. Žmonės nebegali lankytis baruose, kavinėse ir restoranuose, todėl prabangesniais gėrimais papildė savo namų atsargas.
Policijai ir aplinkiniams neblaivūs asmenys pernai kėlė mažiau problemų – jų padaromų nusikalstamų veikų skaičius mažėjo apie trečdalį. Pastebima, kad mažėjo apsinuodijimo atvejų.
Prekybos tinklai taipogi paaiškina, kad į mažmeninę prekybą persikėlė tie pardavimai, kurie anksčiau tekdavo maitinimo įstaigoms, barams, o taip pat ir tie, kurie persikeldavo į užsienį. Pirkėjai gerokai rečiau išvažiuoja į Lenkiją, o taip pat, kai mažiau skrydžių, mažiau perkama ir oro uostų „duty free“ parduotuvėse.
Parduotuvėse perkama gerokai daugiau stipriųjų gėrimų
Prekybos tinkle „Iki“ pernai alkoholio pardavimai išaugo apie 5 procentus. Tačiau bendras vidurkis slepia įdomias tendencijas: jei parduoto alaus kiekis didėjo 1 procentų, džino parduota 71 proc. daugiau, romo pardavimai augo 54 proc., konjako – 30 proc., tekilos – 20 proc.
Pirkėjai dažniau rinkosi šampaną, kurio pardavimai didėjo 12 procentų, brangesnį Naujosios Zelandijos vyną – jo pardavimai augo 26 proc.
„Užsidarius barams, restoranams ir kavinėms, lietuviai namuose atsidarė savo kokteilių barus ir tapo tikrais miksologais. Tai čia pagrindinė tendencija, kurią mes matome per visus 2020-uosius metus, lyginant su 2019 metais. Ši tendencija dar ir dabar tęsiasi. Labiausiai augo tos alkoholio kategorijos, kurios paprastai yra vartojamos baruose ir maišomos į kokteilius“, – paaiškina „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Ji savo teiginius grindžia ir tuo, kad kartu su alkoholiu itin reikšmingai, 32 procentais, padidėjo vaisvandenių pardavimai, o labiausiai augo toniko, sodos vandens, imbierinio limonado „Ginger ale“ pardavimai. Tokie gėrimai dažnai naudojami kokteiliuose.
„Sakyti, kad lietuviai vartoja daugiau, nelabai būtų tiesa. Čia savotiška kompensacija užsidarius barams – tiesiog vartojimas persikėlė į namus. Dar viena tendencija, kurią matome – auga brangesnių gėrimų pardavimai. Tai reiškia, kad galbūt žmonės nekeliauja, mažiau pinigų leidžia užsienyje“, – sako V. Budrienė.
Ji vertina, kad restoranai, viešbučiai, maitinimo įstaigos atriekdavo apie 10 proc. alkoholio rinkos, o dabar ši dalis persikėlė į parduotuves.
Prekybos tinklas „Rimi“ taipogi patvirtina, kad praėjusiais metais alkoholio krepšelis, kaip ir bendras „Rimi“ tinklo pirkinių krepšelis, augo, o pirkėjai prekybos centruose lankėsi rečiau ir pirko daugiau.
„Pirmo karantino metu augo stipraus alkoholio pardavimai, tačiau pastebimai krito trauktinių ir likerių kategorijos gėrimų pardavimai. Tai lėmė užsidariusios sienos – šiuos gėrimus renkasi atvykstantys turistai, lauktuvių veža keliaujantys lietuviai. Dėl užsidariusių restoranų, kavinių, barų, praėjusiais metais taip pat augo brangesnio ramaus ir putojančio vyno, šampano, džino ir romo pardavimai“, – paaiškina „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.
Ir čia pirkėjai dažniau nei įprastai rinkdavosi viskį, džiną, romą, tarp „Rimi“ pirkėjų praėjusiais metais populiarūs buvo raudonieji ir baltieji vynai.
„Pastarųjų metų vyno kategorijos pardavimų tendencijos aiškiai rodo, kad pirkėjai vis dažniau renkasi kokybiškesnius – vietoje saldesnių renkasi sausuosius vynus. Tą pačią tendenciją rodo ir putojančio vyno pardavimai: pirkėjai vis dažniau renkasi „Prosecco“, „Cava“, „Cremant“ ar tikrąjį šampaną – geriau vartoja mažiau, bet kokybiškesnius gėrimus“, – patikina R. Keršienė.
Panašios tendencijos ir „Maximoje“: šiemet džino pardavimai yra 64 proc. didesni, romo – 31 proc., konjako – 26 proc., viskio – 15 proc., tekilos – 8 proc. Tačiau šių metų pradžioje pardavimai jau nebeaugo ir buvo panašūs kaip ir pernai.
„Toliau stebime dar pernai per karantiną išryškėjusią tendenciją, kad žmonės ėmė pirkti tauresnius ir prabangesnius alkoholinius gėrimus, kurie įprastai naudojami kokteilių ruošimui“, – paaiškina „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
„Norfos“ prekybos tinklo atstovas Darius Ryliškis taipogi tvirtina, kad 2020-aisiais alkoholio „parduota šiek tiek daugiau nei 2019 m.“.
„Kalbant apie pokyčius, kuriuos sukėlė karantinas, tai parduotuvėse nuperkama maždaug 10 proc. daugiau tų alkoholinių gėrimų, kuriuos žmonės suvartodavo baruose, kavinėse. Tai yra alus, vynas, viskis, džinas ir kiti stipresni gėrimai“, – paaiškina D. Ryliškis.
Jis patikina, kad prie Lenkijos sienos esančiose parduotuvėse apyvartos yra išaugusios, kadangi dėl kelionių apribojimų žmonės nebevažiuoja į Lenkiją. Tačiau atvirkštinė situacija yra Latvijos pasienyje – Lietuvos parduotuvės nebesulaukia Latvijos pirkėjų.
Kontrolieriai pastebi, kad problemų mažėja
NTAKD vadovas Renaldas Čiužas apgailestauja, kad kol kas negalima pasakyti, kiek alkoholio gyventojai iš tiesų pernai suvartojo – tokia statistika bus paskelbta gegužę. Tačiau jis vertina, kad pandemija ir karantinas neigiamo poveikio alkoholio vartojimo tendencijoms nepadarė.
„Dalis žmonių, turintys apribojimų keliauti, atostogauti užsienyje, ar nusipirkti „duty free“ parduotuvėse prabangių gėrimų, dabar juos perka Lietuvoje. Ir manau, kad dalis tų pirkimų, kuriuos mes turime, susiję su tuo, kad žmonės neišvažiuoja į užsienį. Todėl pirkimas galbūt ir padidėjo Lietuvoje, bet tai dar nereiškia, kad tas alkoholis yra iškart ir suvartojamas“, – sako R. Čiužas.
Jis lygina, kad į barą nuėjus įprasta užsisakyti kokteilį, tačiau norint tokį pasigaminti namuose, jau tenka pirkti visą alkoholinio gėrimo butelį – namuose esantis alkoholio baras pailgėja.
„Tas butelis per metus gali būti net ir neišgertas. Faktas tas, kad pagal statistiką mes matome, kokie yra apsinuodijimai alkoholiu COVID-19 pandemijos metu – viskas yra stabilu ir nėra jokių apsinuodijimų padidėjimų. Kai kuriose vietose turime net sumažėjimą. Galima įtarti, kad žmonės nevartoja falsifikuotų, netikrų gėrimų, arba alkoholio vartoja saikingai ir mažiau“, – sako R. Čiužas.
Pagal VMI duomenis, rinkoje 44 proc. pardavimų tenka alui, apie 13 procentų – vynui, fermentuotiems gėrimams, o likusi dalis tenka spiritiniams gėrimams. R. Čiužas patikina, kad tai nėra vien stiprieji gėrimai, kaip degtinė, brendis ar viskis – spiritiniais gėrimais laikomi ir mažo alkoholio tūrio kokteiliai, kur spiritiniai gėrimai naudojami dalinai.
R. Čiužas neigia teiginius, esą lietuviai labiau linksta į stipriuosius gėrimus.
„Kalbantis su degtindariais girdime nuogąstavimą, kad daugiau dėmesio jiems šiuo metu reikia skirti eksportui, o ne vidinei rinkai, nes vartojimas ir pirkimas visgi yra sumažėjęs“, – sako R. Čiužas.
Jis patikina, kad NTAKD bendradarbiauja su policija, su Muitinės departamentu kontroliuojant rinką.
„Nėra kažkokių didesnių muštynių, savižudybių ar kitų statistinių pokyčių, ką būtų galiam išskirti. Karantino kontekstas ir izoliacija namuose galbūt gali daryti ir teigiamą pokytį. Galbūt kai kas elgiasi atsakingiau, nes mažiau pagundų“, – svarsto R. Čiužas.
Neblaivūs asmenys siautėja mažiau
Šiemet sausį vasarį ištirta gerokai mažiau neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau pernai metų duomenys yra panašūs į 2019-uosius.
Šiemet sausį–vasarį ištirta 1181 neblaivaus asmens padaryta nusikalstama veika, tai 27 procentais mažiau nei prieš metus, kai ištirta 1625 nusikalstama veika, rodo Informatikos ir ryšių departamento svetainėje pateikiami duomenys. Daugiausia tokių atvejų ištirta Kauno apskrityje – 224, Šiaulių apskrityje – 202 ir Vilniaus apskrityje – 201.
Padaugėjo neblaivių moterų, įtariamų nusikalstamų veikų padarymų. Pernai tokių buvo 768, kai prieš metus – 643. Kas ketvirtas neblaivas nusikalstamą veiką darantis asmuo yra nedirbantis.
Šiemet sausį–vasarį ištirta gerokai mažiau neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų: atitinkamai 1140 – šiemet, ir 1559 – pernai. Per visus 2020 metus neblaivūs asmenys padarė 9246 nusikaltimus, kurie buvo ištirti, 2019 m. – 9348.
Viešosios tvarkos pažeidimų, kuriuos padarė neblaivūs asmenys, šiemet sausį – vasarį daugiau nei per pusę mažiau: 142, kai pernai per du mėnesius užregistruoti 297 atvejai.
Čiužas: kaimo prisigėrimo kultūra nyksta
NTAKD vadovas pastebi ir daugiau teigiamų tendencijų. Mažiau nustatoma pažeidimų, kuriuos padaro rinkos dalyviai, pvz., neteisėtai reklamuodami, gamindami ar platindami savo gaminius.
„Bendra tendencija pažeidimų yra mažėjanti. Lyginant su 2019, pvz., 2020 m. mes turime perpus mažiau pažeidimų. Ir tikrai ne dėl to, kad departamentas dirba mažiau ar blogiau, bet tiesiog verslo subjektų supratimas keičiasi. Sankcijos verslo subjektams yra svarbios, nes prarasti licenciją – tai reiškia prarasti galimybę užsidirbti. Tai, manau, vertina, ir dėl to dirba atsakingai“, – sako R. Čiužas.
„Net ir tuose pačiuose kaimuose dabar parduodamas geresnis alkoholis nei anksčiau, kuris dažnai būdavo pigus ar nelegalus. Natūralu, keičiasi ir gyventojai. Vyresnioji karta galbūt jau išeina anapilin, o jaunimas renkasi kitą vartojimo kultūrą ir turbūt žino tam tikras ribas. Ir galbūt ne tikslas yra prisigerti, esmė yra kartais lengvai atsipalaiduoti“, – vertina NTAKD vadovas.
Jis manytų, kad pasibaigus karantinui, įprotis daugiau alkoholio vartoti namuose neužsiliks ir žmonės, kaip socialinės būtybės, vėl sugrįš į barus.
Kaip ir maistą, taip ir alkoholį – perka rečiau, bet daugiau
Dar vienas karantino padiktuotas pokytis – pirkėjai parduotuvėse lankosi rečiau, todėl įprato vienu apsipirkimu pirkti daugiau prekių, įskaitant ir alkoholio.
„Kalbant apie alų, žmonės jį perka didesnėmis pakuotėmis. Galbūt ne dėl to, kad daugiau geria, bet dėl to, kad eina rečiau į parduotuves ir nusiperka daugiau. Tai atliepia vartojimo įpročių pasikeitimą – mūsų mažmenos pirkėjai eina rečiau į parduotuves, bet perka daugiau“, – kalba „Iki“ atstovė V. Budrienė.
Vidutiniškai auga ir pirkėjo išleidžiama suma pirkiniams.
Tačiau prekybos tinklų atstovai patikino nepastebintys įtampų dėl darbo laiko ribojimo. Nors alkoholį galima įsigyti iki 20 valandos, o sekmadieniais – iki 15 valandos, visi kalbinti atstovai tikino, kad dėl to spūsčių nesusidaro, o pirkėjų srautai dienos metu išsidėsto tolygiai.
„Aišku, alkoholio pardavimai kiek padidėja prieš savaitgalius, šventes. Bet tai irgi nėra nauja tendencija, kažkokių pasikeitimų nematytume“, – patikino V. Budrienė.
Anot „Maximos“ atstovės, daugiausiai alkoholinių gėrimų yra nuperkama penktadieniais ir šeštadieniais. Karantino metu yra susiformavęs pirkinių planavimo įprotis.
Žmonės į parduotuves eina rečiau, bet vienu sykiu nusiperka daugiau maisto produktų. Lyginant su pernai vieno apsipirkimo metu yra nuperkama šiek tiek daugiau ir alkoholinių gėrimų“, – paaiškina E. Dapkienė.
