„Lygindami situaciją visoje ES matome, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais nukentėjo mažiausiai: 2020 m. šalies realusis BVP sumažėjo 0,8 proc., ir tai vienas mažiausių mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 6,2 proc.).

Nepaisant to, per 2020 m. II–III ketvirčius valstybės skola padidėjo 6,2 mlrd. eurų, ir tokio skolos dydžio nesame turėję. Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į valstybių skolas ir nurodo, kad yra glaudus ryšys tarp valstybės skolos lygio ir fiskalinio pajėgumo reaguoti į kitas krizes ir finansuoti ilgalaikį augimą“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Valstybės kontrolės duomenimis, stebint bedarbių skaičiaus augimo priežastis, matyti, kad Lietuvoje vidutinis bedarbių skaičius 2019 m. siekė 91,9 tūkst., 2020 m. jis buvo 34 tūkst. didesnis ir siekė 125,9 tūkst. Beje, šių metų sausį šis skaičius sudarė 20,6 tūkst., panašus buvo ir laisvų darbo vietų skaičius – 20,7 tūkst.

Valstybės kontrolė taip pat nurodė, kad 2020 m. gyventojų indėlių ir grynųjų pinigų metinis augimas sudarė 17 proc. ir tai didžiausias augimas per 10 metų. 2021 sausio 1 dienos duomenimis sąskaitose buvo 18,15 mlrd. eurų. Ne finansų bendrovių indėliai siekia 9,4 mlrd. eurų ir, kaip nurodo Valstybės kontrolė, metinis augimas siekė 29 proc. ir taip pat tai yra didžiausias augimas per pastaruosius dešimt metų.

Valstybės kontrolės duomenys

Valstybės kontrolė primena, kad praėjusių metų pabaigoje parengė apžvalgą „COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymas“, kurioje pateikė apibendrintą informaciją apie Vyriausybės veiksmus ir priemones vasario–spalio mėnesiais ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 valdymui. Tai, kaip naudojamos COVID-19 pasekmių mažinimo priemonių plano lėšos, ir institucijų veiksmai buvo vertinami ir kituose audituose: „Asmenų su negalia socialinė integracija“, „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus“, „Kelių infrastruktūros valdymas“ ir kt.