Nelinksmas ir Savivaldybės valdomų abiejų – Naujojo ir Senojo – turgų vadovas Viačeslavas Karmanovas: šiemet valstybės parama turgui nepriklauso, o nuostoliai dideli. Per sausį ir vasarį Naujasis turgus, kuriame dirba daugiau kaip 200 prekeivių, negavo 78 tūkst. eurų planuotų pajamų. Nieko gero nesitikima ir kovą.

„Šiais metais kalbėti apie rimtas investicijas Naujajame ir Senajame turguose, apie dividentus negalime, nes trūksta pinigų apyvartinėms lėšoms. Teks atidėti vėlesniam laikui pernai planuotas 2021-aisiais investicijas į mėsos paviljono šaldymo įrangos atnaujinimą. Jeigu dar kokius du mėnesius bus tokia situacija, turgams bus liūdna.

Kol kas nė vieno darbuotojo neatleidome. (Naujasis turgus turi 25, Senasis – 12 darbuotojų – aut. past.). Prekeiviai vis skambindavo, klausdavo, ar jau leido prekiauti, sakė labai norintys dirbti. Žinoma, pernai jie gavo išmokas po 257 eurus. Dabar yra patvirtinta vienkartinė 300 eurų išmoka. Tačiau tokios išmokos, kai žmonės nedirba ir negauna jokių pajamų, padeda pragyventi tik trumpą laiką. Jie nori ne išmokų, o veiklos“, – sakė V. Karmanovas.

2020-aisiais Naujasis turgus gavo 50 tūkst. grynojo pelno, bet iš jų 32 tūkst. eurų buvo valstybės parama. „Įsivaizduojate, Naujasis turgus, įmonė, kurios metinė apyvarta sudaro beveik milijoną eurų, per metus uždirbo tik 18 tūkstančių eurų. Senojo turgaus apyvarta – apie 280 tūkst. eurų. Jis iš valstybės gavo 14 tūkst. eurų paramą“, – teigė turgaus vadovas.

Naujasis turgus buvo įtrauktas į nukentėjusių įmonių sąrašą. Šiemet vasario pradžioje gautas Mokesčių inspekcijos atsakymas, kad jam parama nebus skiriama, nes jo akcininkas yra Savivaldybė.

Turguose prekiauja nemažai pensinio amžiaus žmonių, priklausančių rizikos grupei. Jie nerimauja dėl savo sveikatos. Anksčiau prekiaudavo kiekvieną dieną, šiuo metu ateina tik retkarčiais.

Turgus – po didinamuoju stiklu

„Iki šiol negaliu suprasti, kodėl valstybė turgams skyrė tokį išskirtinį dėmesį, nors iki šiol juose nebuvo nustatyta nė vieno koronaviruso židinio. Mes labai atsakingai paisome visų apsaugos reikalavimų. Matuojame darbuotojų temperatūrą, visur dezinfekciniai skysčiai, įspėjamieji užrašai, prekybininkai ir pirkėjai visada su kaukėmis.

Kažkodėl turgūs atsidūrė po didinamuoju stiklu. Tik koks nors Vyriausybės ribojimas, kitą dieną pas mus jau prisistato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Kiek mus tikrino karantino metu, negavome nė vienos pastabos. Ir tokiomis nelengvomis sąlygomis gyvename jau visus metus“, – stebėjosi Naujojo turgaus vadovas.

Viačeslavas Karmanovas
Foto: Vakarų ekspresas

Naujasis turgus, turintis dvi automobilių stovėjimo aikšteles, nuoširdžiai vykdė nurodymą, kad automobiliai jose būtų statomi tik į kas penktą vietą. Buvo nupirkta specialių ribojimo priemonių. Nors tokie ribojimai galiojo tik savaitę, patirta ne tik nepatogumų, sulaukta klientų nepasitenkinimo, bet ir finansinių nuostolių įsigyjant specialias priemones.

V. Karmanovas sako, kad labai sunku buvo dirbti prieš Kalėdas, nes žmonės veržėsi į turgų, susidarė eilės prie vieno ar kito paviljono. Teko samdyti spec. tarnybą, kad nuo ryto iki vakaro reguliuotų jų srautus, vėl patirta finansinių nuostolių.

Paprastai prieš Velykas turguje būdavo organizuojama mugė. Tradiciškai į Klaipėdą atvažiuodavo prekybininkai iš visos Lietuvos, grodavo muzika, visas turgus šurmuliuodavo. Šiemet viso to nebus. Galbūt ir susirinks kiek daugiau prekybininkų, norinčių prekiauti lauke.

Neša drabužius į lauką

Suprasdama, kad prekybininkams dabar labai sunku, turgaus vadovybė, kai buvo uždrausta prekiauti ne maisto produktais turgaviečių paviljonuose ir kioskuose, iš jų neėmė patalpų nuomos mokesčio. Per pirmąjį karantiną tokio draudimo nebuvo, jis atsirado tik per antrąjį. Leidus prekiauti parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko, 18 Naujojo turgaus nuomininkų galės grįžti į darbą.

Kad ne maisto produktais prekiaujantys žmonės turėtų normalias sąlygas, Naujajame turguje dar 2019-aisiais buvo pastatytas naujas paviljonas, kuriame gali dirbti daugiau kaip 70 prekybininkų.

„Viskas buvo puiku, kol koronavirusas neatėjo į Lietuvą, – liūdnai juokavo V. Karmanovas. – Per karantiną jiems uždrausta prekiauti, neseniai vėl leista, bet tik lauke. Nors jų darbas dabar sunkus – kiekvieną rytą viską turi išsinešti iš paviljono į lauką, vakare susinešti... Ir taip kiekvieną dieną. Tačiau jie džiaugiasi, kad suteikta nors tokia galimybė.“

Naujasis Klaipėdos turgus
Foto: Vakarų ekspresas

Vyriausybė padarė klaidelę?

„Jaučiame supriešinimą. Už dviejų metrų nuo mūsų paviljono turgaus teritorijoje yra trys specializuotos parduotuvėlės. Į jas leidžiama įeiti vienam pirkėjui ir matuotis drabužius. Pas mus tokios pat sąlygos, turime atskirą įėjimą, bet negalime žmonių įleisti.

Išnešame kilimėlį, veidrodį, ir matuojasi žmonės lauke. Arba užsimoka už prekę, nešasi namo ir paskui ateina keisti du tris kartus.

Labai nepatogu dirbti tokiomis sąlygomis. Žinoma, geriau negu nieko. Mes nedirbome nuo gruodžio 16-osios. Džiaugiamės, kad nuo vasario 25 dienos vėl turime galimybę prekiauti.

Pirmojo karantino metu tokios atskirties nebuvo. Atidarė mažąsias parduotuvėles ir turgaus kioskus bei paviljonus vienu metu. Gal šita Vyriausybė padarė klaidelę ar įvyko nesusipratimas? Rašiau raštą Seimo narei Ligitai Girskienei. Žadėjo kalbėtis su ministru, galbūt pavyks padaryti pataisą“, – sakė drabužiais paviljone prekiaujanti klaipėdietė Daiva.

Vyrai dirba užsienyje, moterys – turguje

Drabužių pardavėja Daiva pasakojo, kad žmonės dabar labiausiai perka kojinaites, kelnaites, striukes.

„Turbūt visi supranta, kad šeimai išgyventi iš 260 eurų yra sunku. Ačiū Dievui, kad vyras dirba užsienyje, mano verslas – tik pagalbinė priemonė. Daugelio čia prekiaujančių moterų vyrai dirba užsienyje. Mūsų apyvartinės lėšos – iš vyrų kortelių, nes mes jas išleidome karantino metu pragyvenimui. Vyrų kortelės – injekcija, leidžianti mums įsigyti naujų prekių. Šiuo laikotarpiu sudėtinga jų įsigyti, nes visada tai darome kontaktiniu būdu. Čia, turguje, yra daug senyvo amžiaus žmonių, jie neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu, bendrauti su Turkija, Lenkija ir užsisakyti prekių.

Mes turime verslo liudijimus, mums nereikia slėpti pajamų. Tiesą sakant, šiuo metu ir nėra ko rodyti. Palyginti 70-ies dirbančiųjų šiame paviljone pajamas 2019 m. lapkritį ir tą patį mėnesį 2020-aisiais, apyvarta sumažėjo 30-90 proc.

Šiemet tikimės gauti tuos 300 eurų. Didžiulė ankstesnės Vyriausybės parama buvo patalpų nuomos išlaidų kompensavimas. Ši Vyriausybė šiemet tą kompensaciją panaikino, o už 260 eurų net trečdalio nuomos nepadengsi. Mes labai dėkingi savo direktoriui Viačeslavui Karmanovui, kad karantino metu neėmė iš mūsų nuomos mokesčio. Dabar pažeidžiamiausias yra smulkusis verslas, nes mes negalime nei paskolų imti, nei subsidijų verslui gauti – nieko“, – prekeivių situaciją apibūdino ponia Daiva.

Naujasis Klaipėdos turgus
Foto: Vakarų ekspresas

Kovo 8-ąją – vyrų antplūdis

Vienu metu buvo uždrausta prekiauti ir gėlėmis. Kurį laiką buvo tuščias antras Naujojo turgaus pastato aukštas. Net prieš Valentino dieną nebuvo jokio judėjimo. Užtat prieš Kovo 8-ąją pardavėjai buvo patenkinti. „Pas mus buvo vyrų antplūdis. Po pietų jau nebuvo galima rasti nė vienos tulpės“, – juokiasi turgaus direktorius.

„Iki Kovo 8-osios buvo sunku. Pasiimi gėlių, turi už jas susirinkti pinigus, o tada vėl kitas reisas. Gėlės – ne avalynė, jų ilgai neišlaikysi. Pastaruoju metu nedirbome du su puse mėnesio. Gerai, kad su vyru esame pensininkai. Sūnaus žmona dekretinėse atostogose. Kaip jie su dviem vaikais turi išgyventi iš tų 260 eurų? Žinoma, mes padedame“, – pasakojo gėlėmis jau 20 metų prekiaujanti ponia Marija (vardas pakeistas).

Ponas Jonas (vardas pakeistas) piktinosi, kad Kovo 8-ąją turguje susirenka prekeiviai, nedirbę visus metus, nė už ką nemokantys, ir viską sugadina. „O mes visus metus mokame už viską – už vietą, už patentus. Ar tie, kurie prekiauja vieną dieną, turi patentus, niekas netikrina“, – mano Jonas.

Gėlėmis prekiaujanti Birutė sako, kad konkurencija su didžiaisiais prekybos centrais didelė, juose gėlių niekada netrūko. Tad dabar ir turgaus prekeiviams reikia imtis įvairesnės veiklos: prekiauti ir laidotuvėms, ir linksmesnėms progoms skirtomis puokštėmis, organizuoti prekybą internetu ir pristatymą į namus. Anot jos, laidotuvėms karantino metu žmonės labai mažai perka gėlių ir vainikų, apsieinama kur kas kukliau. Moteris mano, kad ir toliau vyraus tokia tendencija.

Kaimynai baiminosi, kad neparvežtų viruso

„Per pirmąjį karantiną nedirbau tris savaites, buvau išsigandusi. Ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų. Atvažiuoju iš Šilutės, iš kaimo. Kaimynai vis klausdavo: „Ar važiuoja Daiva į turgų?

Paskui man vyras ir sako: „Žinok, Daiva, žmonės bijo, kad tu gali virusą parvežti.“

Tai, galvoju, dėl šventos ramybės pasėdėsiu ir aš namie. O per antrąjį jau dirbau, nes visi su tuo apsiprato“, – pasakojo daržovėmis prekiaujanti moteris. Pasak jos, prieš pirmąjį karantiną, kai visi buvo išsigandę, žmonės daugiau pirkdavo. Buvo metas, kai daržovių beveik visai nepirko. Anot jos, dažniausiai ateina tie patys klientai, jų nei padaugėjo, nei pamažėjo. Tie, kurie ėjo pirkti į turgų, eina ir dabar. Ponia Daiva džiaugiasi, kad jie gali dirbti, ir sako, kad kur kas blogiau tiems, kurių prekyba buvo sustabdyta.

„Per pirmąjį karantiną žmonių ateidavo mažiau, vyresni sėdėjo namuose. Per antrąjį jie pasidarė drąsesni. Prekiaujame po truputį, o ką darysi, kažkaip išgyventi reikia. Gavau valstybės paramą susimokėti už vietą, pašalpą iš Užimtumo tarnybos, nes dar nesu pensininkė, bet turiu invalidumą. Tokia pagalba labai gerai. Ir dirbome, ir vis tiek kompensavo, esu patenkinta.

Kai tokia liga užpuolė, medaus poreikis nedingo. Reikia gerti daug arbatų. Cukraus visi nebenaudoja, nori medaus. Pavasarį oras gerėja, bet nejuntame, kad daugiau žmonių ateitų. Gal prieš Velykas, kovo pabaigoje, padaugės“, – mano medumi prekiaujanti ponia Rūta.

Prekiaujantieji maistu paramos negauna

Sunkumų patiria ir prekiaujantieji maisto produktais, nors jiems tai nebuvo uždrausta. Tačiau dėl to, kad buvo ribojamas žmonių judėjimas tarp savivaldybių, lankytojų turguose gerokai sumažėjo. Neliko į Klaipėdos turgus atvažiuodavusių žmonių iš Klaipėdos, Kretingos rajonų. Kai buvo leistas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių, jau pasirodė pirkėjų iš Klaipėdos rajono.

„Nueik į „Maximą“ ir pasižiūrėk, kiek žmonių. Čia, turguje, jų nėra iš viso. Esame šeši pardavėjai, o vienos kiaulikės neparduodame. Kokia čia prekyba? Jokios paramos negaunu, nes prekiauju turguje. Susirgčiau, nė biuletenio negaučiau, o mokesčius moku. Kodėl taip yra, – paklausk Vyriausybės. Prekiauju, o ką darysi, ar namuose gulėsi? Nors kelias kapeikas duonai uždirbu“, – aiškino mėsos pardavėjas Alius.

„Sunku. Pirkėjų sumažėjo „ant pusės“. Man valstybės parama nepriklauso, nes prekiauju maisto prekėmis. Kaip maitinu šeimą? Parvežu mėsos (juokiasi). Žmona dirba, turime du vaikus, dar nebadaujame.

Anksčiau Šilutės turguje vietos prekiauti šviežia mėsa negaudavai, rūkytais gaminiais – dar dar. O dabar rūkytiems gaminiams pilna vietų. Būdavo, mėsininkai per savaitę veža į Šilutės halę kokias dvidešimt dėžių, o dabar – tik dvi. Tie, kurie veža į užsienį, sako į Švediją veždavę 20 dėžių, o dabar – tik 6. Anglija apskritai užsidarė. „Fūrų“ vairuotojai pasakojo, kad anglai viską atima ir meta lauk į konteinerį. Prie sienos reikia laukti 16 valandų, visą autobusą išpurto.

Pažįstami gyvena Norvegijoje. Sakė, tokios kainos, kad vienas niekaip neišgyventum. Ir maistas pabrango, ir paslaugos, apskritai viskas. Turi išdirbti 350 valandų, kad tau kas nors liktų. Daug kas spjauna, nebevažiuoja“, – taip susidariusią situaciją apibūdino mėsa prekiaujantis Arvydas (vardas pakeistas.)

Senajame turguje nuotaikos nekokios

V. Karmanovo manymu, Senasis turgus šiuo metu mažiau nukenčia nei Naujasis, nes tradiciškai prekiaujama lauke. Halėje nėra prekių, kurių prekyba uždrausta.

Prekeiviai halėje dirbo ir tada, kai ji buvo remontuojama, atitvertoje pusėje, kad neprarastų klientų. Pernai metų pabaigoje remontas buvo baigtas. Dabar joje kur kas jaukiau, tačiau ji, švelniai tariant, tuštoka. „Dabar visai kitokia atmosfera, ne tie betoniniai stalai. Džiaugiamės, kad galime prekiauti – vis į namus, o ne iš namų“, – sakė ponia Birutė.

„Mums, ūkininkams, prekiaujantiems daržovėmis, niekas jokios paramos neduoda. Gal kokiam mažesniam ūkiui ir skiria. Šiek tiek parduodame, dar nereikia eiti sėdėti prie bažnyčios, bet laikai sunkūs. Šiemet vėl auginsime bulves ir vėl bandysime parduoti. O ką darysi? Reikia tikėtis, kad kada nors bus geriau. Visokių laikų buvo, ir krizių, ir prie šio laikotarpio jau pripratome. Žemdirbiai prie visko pripranta“, – kalbėjo ūkininkas Algis.

„Nekaip gyvename. Neprekiavę du mėnesius dirbti pradėjome nuo vasario pabaigos. Dabar, kai į naują vietą perėjome, – iš priekio, kur turėjome geresnes sąlygas, į galą, – prastai. Neturime nė kur atsisėsti, šiokias tokias kėdutes atsinešame iš namų.

Mums sakė, kad ten, prie gatvės, buvusi mūsų prekyvietė yra avarinės būklės. Keista, kad per karantiną mus čia suvarė, juk tarp mūsų nėra to 2 metrų atstumo. Labai sunku. Pirkėjų nedaug, kiti dar nežino, kad turgus atidarytas. Pastovime iki pietų, ir viskas, neapsimoka visą dieną būti: ir šalta, ir sąlygos ne kažin kokios“, – sakė lauke drabužiais prekiaujanti ponia Ilona.