Trečiadienį šis klausimas svarstytas uždarame komiteto posėdyje.
Kaip nurodoma Europos Sąjungos Tarybos Reglamente (EB) Nr. 428/2009, dvejopo naudojimo prekės, tai – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, taip pat visos prekės, kurios gali būti ir neskirtos sprogdinti, ir gali kokiu nors būdu būti susijusios su branduolinių ginklų ar kitokių branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba.
Trečiadienį „Delfi“ paskelbė tyrimą, kurio metu išsiaiškinta, kad 2018 metais Baltarusija per Klaipėdos uostą į Saudo Arabiją eksportavo konteinerį, kuriame sumontuotas įrenginys gali būti naudojamas kuriant masinio naikinimo ginklus.
„Šiuo metu kontrolėje yra dalykų, kuriuos reikia spręsti“, – po posėdžio „Delfi“ sakė L. Kasčiūnas.
Seimo nario vertinimu, galima būtų patobulinti du dalykus.
„Pirma, dabar karinę įrangą ir dvejopos paskirties prekes importuojantiems ar eksportuojantiems asmenims nekeliami jokie reikalavimai. T. y. jų veikla nėra licencijuojama. Reikia svarstyti apie asmenų patikimumo vertinimą. Tai idėja, kurią turbūt siūlysime apsvarstyti Vyriausybei. Tada patikra būtų lengvesnė.
Antra, muitinė procedūrų metu iš esmės pasitiki deklaranto pateikiama informacija. Tuo metu verslo subjektai, siekdami išvengti kontrolės, gali deklaruoti kodą, kuris parodo, kad prekė nepatenka į dvejopo naudojimo prekių sąrašą. Šiai minutei nėra kažkokios konkrečios ekspertų komisijos, kuri padėtų muitinei nustatyti, ar kodas teisingas, ar ne, ar prekė patenka į dvejopo naudojimo prekių sąrašą, ar ne. Tai būtų idėja dėl tarpžinybinės ekspertų komisijos, kuri galėtų būti sukurta ir leistų procesą kontroliuoti labiau“, – dėstė NSGK pirmininkas.
Yra spragų
Savo ruožtu Seimo NSGK narys Vytautas Bakas pastebėjo, kad posėdyje kartu aptartas klausimas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos nuo nepatikimų tiekėjų.
„Iš vienos pusės, esame pionieriai Europos Sąjungoje būtent siekdami apsaugoti savo strateginius, nacionalinio saugumo interesus. Iš kitos pusės, praktinio taikymo metu atsiranda tam tikrų spragų, kurias reikėtų šalinti. Posėdyje kalbėta ir apie konkrečius pavyzdžius, tačiau kadangi jis buvo uždaras, nenorėčiau apie tai plėstis.
Sutarėme dėl tam tikrų namų darbų, tobulinti mechanizmus ir po pusės metų grįšime“, – sakė jis.
V. Bakas perdavė, kad yra nuomonių, jog reikia tobulinti kai kuriuos teisės aktus, nors, jo vertinimu, įstatymai jau dabar leidžia apsaugoti tiek valstybės interesus, tiek reputaciją.
„Bendrai kontrolėje nėra kažko labai blogo. Žinoma, matome, kad ir žurnalistiniai tyrimai atliekami, kai išlenda tam tikros spragos. Institucijos nespėja sureaguoti. Yra daug atvejų, kai žiniasklaida iškelia klausimus dėl kai kurių asmenų ar įmonių veiklos“, – pastebėjo pašnekovas.
