Susitarime propaguojamas tvarus menkių, juodadėmių menkių, plekšnių, merlangų, silkių ir ledjūrio menkių išteklių Šiaurės jūroje valdymas ir jų ilgalaikis perspektyvumas, teigiama vyriausybės pranešime.
Jame priduriama, kad britų žvejybos pramonei kvotų vertė sieks 184 mln. svarų (214 mln. eurų).
Didžioji Britanija dabar Šiaurės jūros vandenyse galės sužvejoti 20 proc. daugiau juodadėmių menkių ir 19 proc. daugiau merlangų, palyginti su 2020 m., tačiau 10 proc. mažiau Šiaurės jūros menkių, 25 proc. mažiau ledjūrio menkių ir 7,4 proc. mažiau silkių.
Išteklius bendrai administruoja ES ir Norvegija. Žvejybos kvotos nustatytos vadovaujantis tarpvyriausybinės mokslo organizacijos Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos gairėmis.
Susitarimas sudarytas praėjus keliems mėnesiams po to, kai ES ir Didžioji Britanija vedė įnirtingas derybas dėl prekybos ryšių po „Brexito“.
Didžioji Britanija išstojo iš ES 2020 m. sausio 31 d., tačiau 11 mėnesių galiojo pereinamasis laikotarpis.
Žvejybos teisės buvo vienas labiausiai ginčijamų klausimų Bendrijos ir britų derybose dėl būsimų prekybos ryšių, dėl jo derybos buvo atsidūrusios ant žlugimo ribos.
Po ilgo derybų proceso abiem pusėms Šv. Kūčių dieną pavyko pasiekti susitarimą, tačiau liko susiderėti dėl žvejybos kvotų.
