Laidoje „Piniginiai reikalai“ pašnekovai pasakojo, kad nors nemažai prekybos vietų jau veikia, vis dėlto didžiausias uždarbis būdavo prekiaujant prekybos centruose, tad verslams itin svarbus jų atvėrimas. Dalis verslų neišlaukę atidarymo jau praneša nebetęsiantys nuomos sutarčių, kiti dar svarsto. Kad kuo greičiau galėtų atsidaryti prekybos centrai pateikė ir siūlymus: nuolatos testuotų darbuotojus prekybos centre, stipriau reguliuotų patekimą į prekybos centrą, reikėtų dėvėti medicinines kaukes, apsipirkimą organizuotų „rato“ principu.
Kaip atrodytų apsipirkimas prekybos centre
„Newsec“, valdančio prekybos centrus Kauno „Akropolis“, „Ozas“ ir „BIG Vilnius“, turto valdymo paslaugų grupės vadovė Baltijos šalyse Rida Kalvaitienė laidoje teigė, kad prekybos centrai norėtų, jog jiems būtų leidžiama atsidaryti nuo pirmadienio, kovo 22 dienos, tačiau jokių pažadų ar garantijų valdžia neduoda. Siekiant padidinti pasitikėjimą, kad apsipirkimas būtų organizuojamas saugiai, kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija Vyriausybei pateiktas sąrašas veiksmų, kaip būtų organizuojamas apsipirkimas.
„Higienos priemonės privalomos prekybos centruose ir pas nuomininkus, ir bendrose erdvėse. Pavyzdžiui, tokiame prekybos centre kaip „Ozas“ Vilniuje, vien pirmame aukšte yra apie 80 vietų, kur galima rasti dezinfekcinį skystį ir higienos priemones. Girdime visus reikalavimus dėl privalomų respiratorių naudojimo darbuotojams ir užtikrinimo, kad į prekybos centrą nepatektų žmonės dėvintys ne medicinines kaukes. Tam akcentas ir bus dedamas stiprus, darysime smarkų monitoringą šito, kai tik bus leista veikti.
Iš tokių naujesnių dalykų, kas gali netyčia nutikti klientams, nes kaip vieną iš pasiūlymų teikiame siekdami užtikrinti saugumą dėl susibūriavimo, kaip srauto viduje, prekybos centre, organizavimas „ratu“, atskiriant dvi kryptis. Tai reiškia, kad jei tą tektų įgyvendinti, klientas, pradėjęs eiti kaire prekybos centro puse turėtų tęsti savo kelionę alėja kairiąja puse iki vietos, kur alėją galima kirsti. Reiškia valdysime srautus, kad jie tarpusavyje kuo mažiau maišytųsi. Po vieną pusę ėjo, ratu apėjo kairiąja puse, išėjo. Jei prireikė dešinės pusės, teks eiti kitą ratą dešiniąja puse. Tai dar viena stipri ir didelė priemonė, nes ją koordinuoti reikia rimtų resursų: ir žmones įpratinti, ir vizualiai tą atspindėti, ir fizinius barjerus suformuoti, bet tam esame pasiruošę.
Kaip ir esame pasiruošę testavimo vietų įrengimui pačiuose prekybos centruose jų darbuotojams. Kol kas konkretaus reikalavimo iš Vyriausybės nėra, bet matome, kad esame pajėgūs tą koordinuoti. Pavyzdžiui, kiekvieną savaitę, mažiausiai kartą per savaitę ar keičiantis pamainai, prekybos centro darbuotojai turi pasitikrinti greitaisiais testais prekybos centro suorganizuotoje vietoje. Tada ir Vyriausybė turėtų galimybę gauti daugiau duomenų, įvesti didesnę kontrolę susirgimų prekybos centruose“, – pasakojo R. Kalvaitienė.
Ji taip pat pridūrė, kad pasiteisinus priemonė – sustiprinta vėdinimo sistema, kuri leidžia matyti, kada CO2 kiekis per didelis ir reikia didesnio ventiliavimo. Taip pat siūloma įvesti reikalavimą, kiek kv. metrų taikyti vienam pirkėjui – prekybos centrų atveju gal ir daugiau nei 20 kv. m.
„Galime matyti, kad šiuo metu artėjame prie ribos stabdyti žmonių patekimą į prekybos centrą ir prašyti palaukti už durų. Tas zonas už durų taip pat atitinkamai ženklinant, kad žmonėms būtų aišku, kur laukti. Turime radiją, galimybę pranešti žmonėms, kad už 5 minučių prekybos centras uždarys duris ir, kol nesumažės atitinkamas kiekis žmonių, nauji negalės įeiti. Priemonių mes, kaip organizuoti verslai, turime tikrai daug. Dėl to drąsiai galime sakyti, kad šiandien esame pasiruošę. Jeigu tai būtų nuo 22 dienos – puiku, jei tai būtų truputėlį vėliau ir esame pasiruošę jau šiandien“, – tikino R. Kalvaitienė ir pridūrė, kad svarbiausia būtų, jog leidimas atsidaryti įsigaliotų nuo pirmadienio, taip prailginant apsipirkimo laiką iki savaitgalio, kuomet sulaukiama daugiausiai pirkėjų.
Atidarytuose prekybos centruose – ne visos parduotuvės
Laidoje „Piniginiai reikalai“ teirautasi, ar kai atsidarys prekybos centrai, juose pirkėjai ras visas prieš karantiną buvusias parduotuves. R. Kalvaitienė atsakė, kad tikrai ne.
„Konkrečių pavyzdžių vardinti nenoriu, bet tikrai esame per karantiną gavę bent du pranešimus iš didelių įmonių, kurios baigė veiklą Lietuvoje arba restruktūrizuojasi. Esame sulaukę nemažai pranešimų iš nuomininkų nebesiekiančių pratęsti nuomos sutarčių prekybos centruose arba gerokai rimčiau tai vertinančių, siekiančių optimizuoti tinklą, nes kitos išeities jau nėra. Siekiančius pasilikti geriausias iki tol buvusias vietas. Tikrai ne visos parduotuvės, kaip kad uždarėme gruodžio mėnesį, atsidarys.
Prekybininkai patiria stulbinantį spaudimą šiuo metu. Yra 2020 m. duomenys apie elektroninę prekybą Lietuvoje. Vyriausybės ir kitų argumentas, kad viską galima pardavinėti elektroniniu būdu, turėjote laiko pasiruošti. Argumentas svarbus, tačiau ne iki galo atskleidžiantis realybę. 2020 m. vidutinės elektroninės prekybos apimtis bendrai buvo tik 6 proc. Taip, uždarymų ir karantino metu išaugdavo iki 9-10 proc. Bet tai yra tik 6 proc. visos apyvartos, kuri vyksta online. Likusi dalis dar vyksta fizinėse parduotuvėse arba turėtų vykti. Kiek sukaupta prekių, kiek yra sukaupta neparduotų sezonų, kurie bus vargubau parduodami greitai, nes ir oras, ir mados keičiasi, kiek įšaldyta resursų“, – minėjo pašnekovė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė pasakojo, kad didžioji dalis prekybos yra maisto prekybos įmonės, kurios galėjo dirbti ir karantino metu. Tačiau prekybos centrų atvėrimas itin svarbus kitiems prekybininkams, kuriems atnešą nemažą pajamų dalį.
„Įsivaizduokite net juodžiausiu karantino metu dirbo 75 proc. prekybos įmonių. Uždaryta buvo nedidelė dalis. Dabar tos parduotuvės, kurios turi įėjimą iš lauko, gali būti kad vienetų skaičiumi jų yra tikrai nemažai, bet absoliuti dauguma bus tų mažesnių parduotuvių. Dabar žingsnelis mažesnis padarytas, nes tų didžiųjų parduotuvių nėra skaičiumi daug, bet jeigu žiūrėti apie tai, kas generuoja pridėtinę vertę prekyboje, kas yra pirkėjų traukos centrai, kur didžiausios apyvartos, kur daugiausia mokesčių sumokama, kur PVM gimsta, tai turbūt eliminavus namų apyvokos, statybos prekes, tai visuose kituose segmentuose didžioji dalis apyvartos yra prekybos centruose. Kuomet prekybininkai vertina atvėrimo mastą, nežiūri pagal parduotuvių skaičių, o žiūri pagal apyvartas. Didžioji dalis ne maisto prekybos bus atverta tada, kada bus leidžiama dirbti prekybos centrams“, – teigė R. Vainienė.
Pasak jos, argumentų, kodėl negalima atverti visos prekybos, nebeliko.
„Kada buvo atvertos parduotuvės tik iki 300 kv. m., mums buvo sakomas argumentas, kad suprantame, jog didesnėse parduotuvėse su mažesniu pirkėjų skaičiumi gali būti saugiau, bet nenorime, kad padidėtų gyventojų mobilumas, nes didžiosios parduotuvės yra didieji pirkėjų traukos centrai. Jeigu jau jos pradeda veikti, tai gyventojų mobilumas mieste padidėja: išvažiuoja į parduotuve, gal dar kur sugalvoja nuvažiuoti, sutinka kokį pažįstamą – toks buvo argumentas. Stebint mobilumo duomenis nuo sausio mėnesio, jie auga nepaisant griežto karantino ir visų griežtų suvaržymų, gyventojų mobilumas auga. Be to pastaruoju metu dar buvo nuimtos ir kaukės lauke, leista ir netgi paskatinta lauke sportuoti, ir po penkis galima lauke susitikti. Įvyko daug pokyčių jau nuo sausio mėnesio gyventojų mobilumo prasme, kad gyventojai nebepaiso karantino, pradėjo judėti. Išnyko net šitas argumentas. Praktiškai jau nebeliko jokių argumentų, dėl ko negalėtų veikti ir visa prekyba“, – sako R. Vainienė.
Tikisi, kad visiško uždarymo nebebus
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį teigė, kad britiškosios COVID-19 atmainos plitimas šalyje epidemiologinę situaciją bei galimus verslo atlaisvinimus daro mažiau prognozuojamus.
„Mes nežinome, kiek ir kokia apimtimi truks karantinas. Kai skaičiai tapo stabilesni, kai kuriuos sektorius galėjome atverti. Tačiau ką pastebime Vilniuje ir kitose savivaldybėse, tai britiškos COVID-19 viruso atmainos apimčių augimą, ir tai daro situaciją neapibrėžtą. Planuojame, kad kiek truks karantinas, tiek pagalba verslui ir bus teikiama. Tačiau suprantame, kad ir atsidarius dar gali tekti ieškoti pagalbos“, – sakė ji.
Prekybininkai tikisi, kad vietoje tolimesnių atlaisvinimų neteks išgyventi dar vieno užvėrimo.
„Dabar tikrai apžvelgus pandemijos metus, karantino metines, tai galiu pasakyti, kad prekyba yra saugi vieta ir net jeigu būtų kažkokios naujos atmainos, naujos pandemijos, nauji karantinai, tai apie prekybos uždarymą nebeturėtų būti kalbama, nes susidarė palankios aplinkybės tiesiog konstruojant tuos prekybos centrus, prekybos vietas, juos modeliuojant, kad ten ir atstumai išlaikomi ir ventiliacija yra gera. Mes matome, kad kažkokių židinių prekybos vietoje nebuvo fiksuota: ar pirkėjai vieni nuo kitų, ar pardavėjai nuo pirkėjų, ar kitų pardavėjų nebuvo. Jei darbuotojai ir sirgo, jie sirgo mažiau nei kitų profesijų darbuotojai ir užsikrėsdavo kažkur kitur. Tas virusas darbovietėje neišplisdavo“, – patikino R. Vainienė.
„Makveža“ vykdomasis direktorius Saulius Jonaitis taip pat tikino, kad reiktų apgalvoti visus įmanomus veiklos būdus, kad nereiktų atsidurti prie visiško uždarymo ir vėl.
„Įsivaizduoti sudėtinga jau būtų trečią karantiną. Jis, supraskite, tai nėra tik tai, kad „Moki Veži“ parduotuvių tinklas ar kitas tinklas ir kitos parduotuvės, atskiri prekybininkai dirba ir jie tik patys sau turi prekes, patys prekiauja ir darbuotojams moka arba nemoka atlyginimus. Čia visa susijusi grandinė – jei mes perkame prekes iš smulkesnių gamintojų, tiekėjų, jie turi savo įsipareigojimus, mes turime įsipareigojimus prieš savo gamintojus, tiekėjus. Tarėmės dėl atsiskaitymų, tarėmės dėl atidėjimų, tarėmės dėl tų prekių, kurios guli antrą sezoną, kur praktiškai nėra įmanoma tiek parduoti, kiek norėtume, kiek galėtume. Sniego gniūžtė ji kuo toliau, tuo didesnė vyniojasi, labai svarbu, kad mes turėtume ir galvotume kas dieną, neduok Dieve, blogėjant tai situacijai, surasti ir galvoti apie tai, kaip reikia dirbti, o ne kad uždaryti“, – sakė S. Jonaitis.
Jis taip pat minėjo, kad saugumo priemonės prekybininkams kainuoja daug. S. Jonaitis skaičiuoja, kad jų tinklui, daugiau nei 20 parduotuvių, suma artėja prie 100 tūkst. eurų. O vasaros metu nors ir buvo galima dirbti, pirkėjai itin daug pirkėjo statybinių, buities prekių, dėl antro karantino „pliusinių rezultatų pasiekti nepavyko“.
„Metų galas sugadino labai stipriai visų metų prekybą“, – nurodė S. Jonaitis.
Pilnas prekybos centrų siūlomų priemonių sąrašas
Delfi pateikia Lietuvos nekilnojamojo turto ir plėtros asociacijos skelbiamą informaciją, kokių papildomu saugumo priemonių pasiryžę imtis prekybos centrai, kad galėtų atnaujinti prekybą.
Prekybos ploto asmeniui ribojimas. Prekybos vietose užtikrinamas ne mažesnis kaip 40 kv. m. asmeniui prekybos plotas ir vykdoma nuolatinė kontrolė prekybos centro (PC) viešose erdvėse, kai laikomasi atstumo ir nesibūriavimo reikalavimų.
Nuolatinis PC darbuotojų testavimas. Nors 2020 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktuose duomenyse nebuvo fiksuoti klientų užsikrėtimo nuo PC darbuotojų atvejai, LNTPA siūlo nuolat, ne rečiau kaip kartą per savaitę, savanoriškai, PC ir nuomininkų sąskaita, testuoti visus prekybos centruose dirbančius darbuotojus įrengiant specialias testavimuis skirtas stacionarias zonas. Taip pat gali galioti įpareigojimas į darbą atvykti tik turint neigiamą testo rezultatą.
Judėjimo PC organizavimas. Siūloma PC lankytojų eismą organizuoti taip, kad nesusitiktų priešingomis kryptimis judantys pirkėjų srautai, atskiriant judėjimą alėjose priešingomis kryptimis. PC taip įsipareigotų naudoti maksimalų galimą ventiliavimo ir oro ištraukimo galingumą (priklausomai nuo oro sąlygų), siekiant užtikrinti kuo spartesnę oro apykaitą.
Apsaugos priemonės. PC siūlosi įsipareigoti užtikrinti, kad kiekvienas PC lankytojas pasikeistų veidą dengiančią apsauginę kaukę įeidamas į PC ir pasirūpinti, kad tokios kaukės būtų suteikiamos PC valdytojo sąskaita.
Parduotuvių dydžio įėjimo būdo segmentavimas. Asociacijos nuomone, Ekspertų tarybos ir viešose diskusijose aptariamas ribojimas maksimalaus parduotuvių dydžio, kurioms būtu leidžiama pradėti dirbti ankščiausiai, yra netikslingas, kadangi sudaro prielaidas būriuotis prie patekimo į parduotuves ir neapsaugo nuo klientų telkimosi tiek išorėje, kiek viduje esančiuose prekybos vietose. Todėl yra tikslingiau leisti prekybą dideliame plote bet nedideliam kiekiui klientų, kadangi:
– prekybos centrai turi tikslias automatines ir momentines klientų patekimo apskaitos sistemas, kurių stokoja nedidelės prekybos vietos;
– veikia išplėtota fizinės apsaugos sistema, galinti įspėti apie atstumo laikymosi prievolę ir būriavimosi draudimus;
– veikia stebėjimo kamerų aptarnaujama nuotolinio garsinio įspėjimo sistema, prevencinis „PC informacinis radijas“.
Senjorų valandos. Vadovaujantis užsienio šalių praktika, nustatyti kelias valandas darbo dienomis, kuomet būtiniausių paslaugų pardavimo taškuose aptarnaujami tik senjorai/vyresni nei 60 m. klientai.
Dalis prekybos centrų pirmojo karantino metu ir antrojo pradžioje bendradarbiavo su savanoriais šviečiant visuomenę apie asmens higienos, dezinfekcijos ir kitas viruso prevencijos priemones. LNTPA siūlo, kad šios veiklos veikiančiuose PC gali būti atnaujintos ir net tapti privalomomis, panaudojant ir informacines technologijas, siekiant mažinti savanorių fizinio dalyvavimo poreikį.
