Už tokį nu­ta­ri­mą „Dėl vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­lo nu­sta­ty­mo“ antradienį balsavo 110 Seimo narių, o septyni susilaikė.

Valdžios sektoriaus deficito dydį Seimas nu­sta­tė vie­neriems, o ne trej­iems me­tams, kaip įprastai, dėl di­de­lio ne­apib­rėž­tu­mo, su­si­ju­sio su koronaviruso krize ir jos pa­da­ri­niais eko­no­mi­kai, so­cia­li­nei ap­lin­kai, svei­ka­tos ap­sau­gai ir vie­šie­siems fi­nan­sams.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas priekaištavo, kad vienu dokumentu nustatomas 1 proc. deficitas, o trimečiame plane ir biudžeto projekcijose – 2,1 proc.

„Matyt, nepasieksime nei to minus 1 proc., nei to minus 2 proc., nes fiskalinis konsolidavimas tokiu
atveju būtų tikrai labai reikšmingas. Šiuo metu, pagal mūsų projekcijas, turime 2021 metams
numatytą 6,4 proc. struktūrinį deficitą ir iki 2022 metų planuojame jį sumažinti iki minus 2,1 proc., tai yra daugiau kaip 4 proc. BVP struktūrinio deficito mažinimas yra labai reikšminga fiskalinė konsolidacija“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak jo, dėl fiskalinės konsolidacijos išlaidų karpyti neplanuojama, nors nebeliks vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos valdymu. M.Majausko skaičiavimu, jos gali siekti apie kelis procentinius punktus.

„Taip, ekonomika kils ir struktūrinis deficitas šiek tiek mažės, bet tikrai turiu abejonių, ar mums pavyks pasiekti tą minus 2,1 procentinio punkto struktūrinį deficitą“, – tvirtino M. Majauskas.

Seimo Audito komiteto Zigmanto Balčyčio teigimu, nepaisant, kad šiuo metu netaikomos fiskalinės drausmės taisyklės, Vyriausybei būtina iš anksto projektuoti ir nustatyti išaugusios valdžios skolos mažinimo priemones ir kartu mažinti valdžios deficitą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius įspėjo apie grėsmes 2022 metais išauginti bendrąjį fiskalinį deficitą iki 10 procentų.

„Esmė yra ta, kad planuojant kitų metų asignavimus, kad būtų atsižvelgta ir įvertinta į šį
priimtą įstatymą, kad mes neišaugintume bendro fiskalinio deficito iki kokių 10 proc.“, – pareiškė jis.

Pasak parlamentaro, šallies ekonomikai tarp visų Europos Sąjungos šalių nukentėjus mažiausiai, kitais metais bus diskutuojama dėl trimetės fiskalinės politikos.

„Jeigu siektume įgyvendinti tą 2,1 proc., būtų, manau, politinė savotiška savižudybė, jeigu palyginti šių metų suplanuotus asignavimus ir neskaičiuoti, kiek gausim papildomai pajamų, tai reikėtų išlaidas mažinti apie 1,8 mlrd. eurų“, – aiškino A. Butkevičius.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau Seime tvirtino, kad pa­gal Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos 2021 me­tų va­sa­rio sko­los tva­ru­mo ap­žval­gą Lie­tu­vos il­ga­lai­kio tva­ru­mo ri­zi­ka yra ma­ža.

Jos teigimu, kitų metų pir­mą­jį ket­vir­tį Lietuva pa­reng­s sko­los su­val­dy­mo stra­te­gi­ją. Taip pat bus su­lauk­ta in­for­ma­ci­jos iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, ka­da pla­nuo­ja­ma ne­be­tai­ky­ti Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to iš­im­ties ir bus su­griež­tin­tos fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lės.

Pasak ministrės jos, ti­kė­ti­na, kad 2022 me­tais fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lės dar ne­bus su­griež­tin­tos ir prie griež­tes­nių nor­mų bus grįžtama 2023 me­tais.