Antradienį Seimas 71 parlamentarui balsavus „už“, 11 – „prieš“ ir 32 susilaikius po pateikimo pritarė tokiam pataisų projektui. Toliau jį svarstys Seimo komitetai, Vyriausybės siūlymu projektas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka.
Posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad tokiu atveju dėl jo priėmimo būtų balsuojama jau ketvirtadienį.
Projektą pristatęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad projekto tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatą, šalyje paskelbus karantiną ar ekstremalią padėtį dėl užkrečiamosios ligos.
„Įvertinus ligos, dėl kurios paskelbtas karantinas, grėsmę, turėtų būti nustatytas proporcingas šiai grėsmei sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ar karantinas“, – sakė A. Dulkys.
Pataisos numato, jog Vyriausybė esant ekstremaliai situacijai galėtų nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.
Ministras tvirtino, kad toks reguliavimas negali būti vertinamas kaip prievartinis testavimas, nes nenorintiems darytis testo darbuotojams gali būti skiriama dirbti nuotoliniu būdu.
„Diskusijų metu į viešą erdvę visokių sąvokų yra paleidžiama, nors aš pats asmeniškai nė karto nepasakiau žodžio „priverstinis“, ir, mūsų nuomone, čia tikrai nėra pažeidžiamos žmogaus teisės ar laisvės, manau, kad tai labai proporcingi pasiūlymai“, – sakė A. Dulkys.
„Numatyta galimybė, jei darbuotojas nenori testuotis, dirbti nuotoliniu būdu, kad mes užkardytume židinius ir protrūkius organizacijose“, – teigė ministras.
Pataisos taip pat įtvirtintų, kad nustačius darbovietėje ligos protrūkį darbuotojams taip pat būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Išsitirti turinčių darbuotojų sąrašą nustatytų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Tuo atveju, jeigu darbuotojas be svarbios priežasties atsisakytų nustatytu laiku pasitikrinti, darbdavys privalėtų nušalinti jį nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio arba skirti dirbti nuotoliniu būdu iki tos dienos, kol jis pasitikrins.
Taip pat numatyta, jog darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.