Ketvirtą mėnesį pradedantis karantinas daugeliui gyventojų reiškia darbą iš namų.

Dauguma apklaustų darbuotojų, arba 56,8 procento, nurodė, kad karantino metu dirba vien, arba ir nuotoliniu būdu, o 43,2 proc. nurodė, kad dirbo tik nenuotoliniu būdu, parodė „Delfi“ užsakymu vasario 17–26 dienomis atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.

Vien tik nuotoliniu būdu dirba 33,5 proc. apklaustų darbuotojų, o 23,3 proc. dirba mišriai – ir nuotoliniu, ir nenuotoliniu būdu.

Dažniau nuotoliniu būdu dirba vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai, turintys aukštesnį išsilavinimą, dažniau gyvenantys didmiesčiuose.

Tačiau tik kas trečias namuose pasidaro įprastą pietų pertrauką, didelė dalis nurodo dirbantys viršvalandžius, už kuriuos darbdavys nemoka. Apklausti darbuotojai pripažįsta ir kad pasitaiko darbdavių nesąžiningo elgesio atvejų.

Vis tik Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys rodo, kad skundų dėl nuotolinio darbo praktiškai negaunama, per karantiną mažėja ginčų su darbdaviais. VDI Darbo teisės skyriaus vadovas Šarūnas Arlavičius vertina, kad darbuotojai dirbdami iš namų yra laimingesni.

Viršvalandžiai namuose įprasti kas trečiam

Kas trečias namuose dirba ilgiau nei priklauso – 32 proc. apklaustųjų atsakė, kad nuotoliniu būdu dirba daugiau nei 8 valandas per parą. 45,5 proc. darbuotojų pripažino, kad dirba tiek, kiek priklauso – 8 valandas. Dar 16,3 procentų nurodė, kad dirba netgi mažiau nei priklauso, iki 8 valandų, rodo „Spinter“ apklausos duomenys.

Dirbantys daugiau nei priklauso dažniau nurodė aukštesnių pajamų, aukštesnio išsilavinimo, didmiesčių atstovai.

Paklausti, ar dirbant nuotoliniu būdu dirba viršvalandžių, už kuriuos niekas nemoka, 32 procentai pakartojo – taip, o 37 procentai papildė, kad tenka taip dirbti kartais. „Ne“ atsakė 32,7 procento.

„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas paaiškina, kad į namus išsikėlė ta darbuotojų grupė, kuriai dažniausiai ir tenka patirti viršvalandžius, o cechų darbuotojai, vairuotojai ar kiti darbininkai įprastai dirba pagal griežtai apibrėžtas darbotvarkes – jie liko darbo vietose.

„Procentas atrodo nemažas, tačiau reali situacija tokia, kad iš namų dirba tie, kurių darbo pobūdis tai leidžia. Dažniausiai tai yra specialistai, tarnautojai, ar kūrybiniai darbuotojai. Jei pasižiūrėtume nuo visų darbuotojų, ir tų, kurie atlieka techninius darbus tiek, kiek reikia, skaičiai atrodytų mažesni. Na bet reali situacija, kad grubiai trečdalis namuose nurodo dirbantys viršvalandžius“, – sako I. Zokas.

Anot jo, ir prieš pandemiją viršvalandžiai egzistavo, dalis žmonių vietoje jų galbūt pasidaro pertraukėlių, arba viršvalandžiai nebūna dažni.

Kad problema ne nauja pripažįsta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Net ir iki pandemijos, kai niekas neįsivaizdavo, kas yra darbas namuose, irgi buvo labai daug atvejų, kai už viršvalandžius yra nemokama, ypač paslaugų sferoje. Buvo lyg taisyklė – ateina žmogus į darbo ginčus iš paslaugų sferos, tai žiūrėk, viršvalandžiai neapskaityti. Ta problema visada egzistavo, dabar ji galbūt yra akivaizdesnė. Nors kita vertus, dirbant namuose tapo labai sudėtinga apskaityti valandas. Darbo ir poilsio ribos išsitrynė, kiekvienas derina savo individualų grafiką“, – sako I. Ruginienė.

Režimas turėtų būti kaip biure – bet ne visiems išeina

Darbuotojams su darbdaviu turėtų aiškiai nusistatyti darbo režimą ir jo laikytis.

„Jei biure atėjai 8 val. o išėjai 17-ą valandą – lygiai taip pat dirbi ir namuose. Jeigu nori kažkokių pakeitimų, nes, tarkim, geriau po pietų dirbti, viskas normalu – tiesiog aiškiai susitark su darbdaviu, kada tavo valandos. O už šių ribų tavo darbas jau turi būti apskaitomas kaip viršvalandžiai. Jokiu būdu negalima palikti kažkokios neapibrėžtos erdės“, – paaiškina I. Ruginienė.
Asociatyvi nuotr.

Itin sunku darbuotojams, kuriems tenka dirbti kartu auginant vaikus. Tuomet darbe negalima susikaupti, pertraukėlės išnaudojamos šeimyniniams reikalams, pamokų ruošimui ar pan. Pasak I. Ruginienės, tai darbuotojams sukelia dar daugiau streso.

„Tam reikia labai daug energijos, tai kaip ir antras darbas. Tėvai labai skundžiasi nuovargiu ir emociniu išsekimu. Kai tu išeini į darbą, tu gali susikoncentruoti darbui. Apskritai kas dabar jaučiasi – didžiausia yra emocinė įtampa nuo užsitęsusio karantino ir žmonės pavargsta ne tik nuo paties darbo, bet nuo pačios situacijos, kai yra uždaryti. Ir, kai tu jautiesi emociškai išsekęs, tau sunkiau planuotis, valdyti laiką, atlikti darbo užduotis. Iš tiesų emocinis stresas yra aukščiausio lygio“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Ji apgailestavo, kad problema tiksi kaip bomba, ir jai pakankamai dėmesio neteikiama – „vieną dieną gali sprogti“.

„Spinter tyrimų“ atstovas pripažįsta, kad laiką ištempia produktyvumo klausimas.

„Galbūt aš darbe per 5 valandas padarau daugiau, nei namuose per 8 val. Jei yra papildomi dirgikliai – vaikai mokosi, nuotoliniu būdu jungiamasi į susitikimus, reikia ruošti valgį, galbūt tas valandas ir išdirbi, bet tavo produktyvumas mažesnis dėl daug šalutinių veiksnių. Galbūt rezultate valandų žmonėms išeina ir daugiau“, – sako I. Zokas.
Inga Ruginienė

Darbas suvalgo pietų pertraukas

Darbo kodekse numatyta, kad ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos.

Ar dirbant iš namų darbuotojai skiria pakankamai laiko pietų metui? Tik 45 procentai atsakė taip.

31 proc. darbuotojų nurodė, kad pietums daug laiko neskiria, tačiau dirbdami iš namų jie pasidaro kitų pertraukėlių. O 24 proc. pripažino, kad dalį pietų pertraukos paskiria darbui.

Dalį pietų laiko darbui dažniau skiria vyrai, didžiausių pajamų respondentai. Pasidarančios kitų pertraukėlių dažniau nurodė moterys, jaunesnio amžiaus atstovai.


„Jei dirbi iš namų, tai pietų pertraukų kasdienybė – kad ir valgai ir dirbi vienu metu. Lyg ir turi pietus, bet kartu dar ir 1001 darbą atlieki“, – vertina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Ji pakartojo, kad dirbančiųjų biure ar namuose teisės yra vienodos.

„Normalu yra atsijungti nuo darbo per pietų pertrauką, normalu baigti darbą 17 valandą ir padėti telefoną į šalį. Teisės yra absoliučiai tokios pačios kaip ir dirbant biure. Reiškia, koks buvo režimas darbo biure metu, tai apima pietų pertrauką, trumpąsias pertraukėles kas dvi valandas – visa tai turi būti ir dirbant namuose. Baigėsi darbo valandos – tai reiškia, kad visas darbo priemones padedi į šalį. O jei dirbi po darbo valandų, tai yra akivaizdūs viršvalandžiai, už kuriuos darbdavys turi sumokėti papildomai“, – apibendrino I. Ruginienė.

13,4 procento patyrė nesąžiningą darbdavių elgesį

Karantino metu 13,4 procento darbuotojų nurodė bent kartą susidūrę su nesąžiningu darbdavio elgesio, tokiu kaip reikalavimas dirbti prastovų metu, neatlygintinai dirbti viršvalandžius, ar išeiti iš darbo savo noru. Maždaug pusė šių žmonių pripažino, kad pasitaikė tik pavieniai atvejai. Dažniau su neteisėtu darbdavių elgesiu susidūrė vidutinių pajamų, darbininkiškų profesijų atstovai.

83,3 procento dirbančiųjų nurodė, kad nesąžiningo darbdavių elgesio nepatyrė.

I. Ruginienė vertina, kad problema didelė.

„Norėtųsi, kad tai būtų tik pavieniai atvejai, bet 13,4 procento jau rodo, kad tai nėra pavieniai atvejai. Galvoju, kad problemų kyla dėl paties darbo organizavimo proceso. Bent jau mūsų daugiausia žmonės klausia apie darbo ir poilsio režimą, darbo vietos įrengimą, apie viršvalandžių apmokėjimą. Tie, kas kiekvieną dieną eina į darbą, jie skundžiasi dėl prastovų, dėl atleidimų“, – sako I. Ruginienė.

Ji patikina, kad į profesines sąjungos problemų turintys darbuotojai aktyviausiai kreipėsi prasidėjus karantinui – šiuo metu jau kreipiasi rečiau.

„Vis tiek 13,4 proc. yra ganėtinai daug, vertinant tai, kad karantinas jau yra įsibėgėjęs. Mes pavasarį jaučiame problemų atslūgimo metą. Nes kai tik atėjo karantinas, buvo siaubingai daug klausimų ir problemų. Praėjusį pavasarį vos ne parą dirbdavome nuolat ir atsakinėdavome į įvairiausius klausimus, po to bumas buvo rudenį iki pat Kalėdų. Dabar gauname nemažai trečiųjų valstybių piliečių skundų, dažniausiai jie skundžiasi, kad darbdaviai nemoka pinigų“, – įspėjo I. Ruginienė.

Pasak jos, dažniausiai darbuotojai skundžiasi dėl darbo ir poilsio laiko režimo nesilaikymo, bei darbo priemonių.

„Tik pavieniai darbdaviai įrengė darbo vietą namuose, tai yra, leido pasiimti biuro kėdę, ar nupirko stalą ir pan. Geriausiu atveju duoda tau nešiojamąjį kompiuterį ir tu sukis kaip nori“, – atsiduso profesinių sąjungų atstovė.
Vaikai ir darbas

Tyrimų bendrovės atstovas I. Zokas vertina, kad nesąžiningus darbdavio veiksmus patirianti darbuotojų dalis, nors galėtų būti mažesnė, nėra masinis reiškinys, tačiau ją galėjo išauginti pandemija.

„Bet koks nesąžiningas darbdavio elgesys nėra gerai, nesvarbu koks procentas. To pasitaiko kažkokiose ribose nepaisant to, ar pandemija, ar ne pandemija, nes visuomet visuomenėje atsiras ir darbdavių, ir darbuotojų, kurie linkę pasinaudoti situacija. Kitas dalykas – daliai darbdavių šiandieną situacija nėra saldi, ypač, labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, kur veikla uždaryta. Be abejo, kad normaliomis sąlygomis tas procentas galėtų būti mažesnis, bet iš kitos pusės, negalima sakyti, kad tai masiniai dalykai“, – sako I. Zokas.

Jis vertina, kad lietuviai yra pakankamai kantrūs, atsakingi, o per karantiną vykstantys ginčai tarp darbuotojų ir darbdavių yra pakankamai civilizuoti.

VDI atstovas: žmonės yra laimingesni dirbdami iš namų

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vadovas Šarūnas Arlavičius patikina, kad skundų dėl darbo namuose VDI apskritai negauna – pagrindinės problemos darbuotojams nesikeičia.

„Skundų dėl nuotolinio darbo organizavimo, mano žiniomis, apskritai jų nėra. O jeigu ir yra, tai vienas kitas. Ginčų dėl to praktiškai irgi nėra kilę. Tai mes tokios tendencijos nematome. Bet klausimų dėl to anksčiau gaudavome“, – patikina Š. Arlavičius.

Anot jo, individualiais atvejais gali būti, kad darbuotojai pasimeta planuodami darbo ir poilsio laiką, dėliodami prioritetus.

„Bet galėtų būti darbo tvarkos taisyklėse apibrėžta, kokiu būdu skirstomas laikas organizuojant nuotolinį darbą, ar darbuotojas pats skirsto laiką, ar jis taip pat dirba nuo 8 iki 17 val., kaip ir darbe. Tačiau vertinant per pasitenkinimo prizmę, bent jau kiek skaičiau mokslinių tyrimų, vienareikšmiškai žmonės yra laimingesni dirbdami iš namų“, – sako Š. Arlavičius.

Per pirmąjį karantiną, anot jo, darbuotojams buvo neaišku, kaip atlikti darbus nuotoliniu būdu, už ką jie atsakingi ir panašiau, tačiau tokių užklausų sumažėjo per antrąjį karantiną. Šiuo metu daugiau klausimų kyla dėl testavimo ir skiepų.

Praėjusiais metais VDI gaunamų skundų pobūdis ir kiekis iš esmės nesikeitė.

„Gavome skundų dėl įdarbinimo, dėl darbo sutarties, dėl darbo užmokesčio, dėl darbo laiko, dėl darbo vietų įrengimo ir kitų. Na ir pažeidimų daugiausia nustatėme šitose srityse. Iš esmės tendencijos išlieka tokios pačios“, – karantino poveikio nepastebi Š. Arlavičius.

O darbo ginčų šiuo metu kyla netgi mažiau, nei anksčiau.

„Lyginant šiuos metus ir praeitus metus, kiek ginčų kilo nuo metų pradžios, mes matome, kad prašymų darbo ginčų komisijoje gauta apie 30 proc. mažiau ir daugiausia prašymų išlieka tokie patys: tai dėl darbo užmokesčio ir apmokėjimo, dėl darbo sutarties nutraukimo“, – paaiškino Š. Arlavičius.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų vasario 17–26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – telefoninės apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Pasirinkus tiesioginio interviu apklausą ją atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa internetinė, respondentui nusiunčiama nuoroda į apklausą, ją respondentas užpildo savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Iš jų 30,4 proc. nurodė, kad nedirba. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (193)