Kaip žinia, po 2020 metų Seimo rinkimų sudaryta konservatorių ir liberalų Vyriausybė peržiūrėjo ankstesnį premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos parengtą projektą. Iš jo išimtos planuotos 744 mln. eurų pajamos (atitinkamai ir išlaidos) iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės.
Ja planuota finansuoti vadinamojo „Ateities ekonomikos DNR“ plano projektus, tačiau Ministrų kabineto sprendimu jie kol kas iš biudžeto pašalinti. Jį patikslinti planuota iki 2021 metų vasaros, kada naujieji ministrai bus išgryninę ankstesnės valdžios paliktą DNR planą, o Europos Komisija bus užtikrinusi projektų finansavimą.
M. Majauskas pirmadienį laidoje „Delfi tema“ sakė, kad šis procesas jau įsibėgėja.
„Valstybės biudžeto tikslinimą planuojame pradėti balandį. Ji yra gana ilga, panašu, kad užtruks iki gegužės.
Jame numatyti papildomai maždaug 300 mln. eurų iš ekonomikos Atsigavimo fondo įvairiems projektams, kurie susiję su skaitmenizacija, žalia ekonomika, inovacijomis, moksliniais tyrimais.
Tikimės tuos 300 mln. eurų išleisti šiems projektams jau šiais metais. Procesas gana ilgas, tikimės sklandaus darbo iš Vyriausybės, kuomet ji galės visuomenei pristatyti konkrečius projektus“, – pasakojo jis.
Savo ruožtu, Finansų ministerija nurodo, kad šiuo metu renka duomenis iš ministerijų dėl biudžeto tikslinimo, kuris numatytas pavasario sesijoje.
„Minimas 300 mln. eurų skaičius kol kas neturi jokio pagrindo“, – nurodoma „Delfi“ pateiktame komentare.
Norėtų daugiau
L. Savickas sakė, kad paminėta 300 mln. eurų suma patvirtina, kad pildosi anksčiau įvardintos rizikos.
„Turime kalbėti apie tai, kokia situacija yra su šiuo metu galiojančiu valstybės biudžetu. Gruodį iš jo išbraukta apie 800 mln. eurų Atsigavimo fondo lėšų.
Krizę bandėme konvertuoti į transformaciją. Neramina rizikos, kurios pasitvirtino. Kai buvo braukiama 800 mln. eurų iš Atsigavimo fondo – sakėme, kad tai mūsų ekonomikos praradimas.
Iš tų 800 mln. eurų planuojama grąžinti tik 300 mln. eurų. 500 mln. eurų yra spraga, kuri atsiranda dėl to, kad buvo norėta iš esmės sulėtinti procesus, viską peržiūrėti. Mūsų ekonomikai tai kainuoja didžiules strategines investicijas“, – laidoje sakė jis.
M. Majauskas atsakė, kad su mažesne suma tiesiog stengiasi neiššvaistyti pinigų.
Savo ruožtu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas taip pat ragino Vyriausybę pagalvoti apie didesnes išlaidas.
„Patį Atsigavimo fondą sudaro per 2 mlrd. eurų. Tuo metu biudžeto tikslinime numatyta išleisti tik 300 mln. eurų.
Viena vertus, tai suprantama, nes patvirtinus pačią Atsigavimo fondo paraišką Briuselyje, ir po to patikslinus biudžetą, tik nedidelę dalį projektų bus įmanoma realizuoti per likusį pusmetį.
Matyt, dėl to tik tokia suma yra išleidžiama. Bet Atsigavimo fondas ne veltui taip vadinasi. Yra milžiniškas poreikis sparčiau tuos pinigus įlieti į tas ekonomikos sritis, kurios reikalauja struktūrinių reformų, arba yra stipriai nukentėjusios nuo pandemijos.
Todėl ambicija vos 15 proc. atsigavimo fondo išleisti šiais metais labai nedidelė, sakant diplomatiškai. Nežinau, ar per šį laikotarpį Vyriausybė pamatys tam tikrų galimybių didesnių sumų įliejimui antrąjį pusmetį, ar projektų atsiras daugiau. Tačiau skatinčiau šioje srityje siekti didesnio proveržio, nes tų pinigų ekonomikai tikrai reikia“, – dėstė jis.
Finansų ministerijos atstovai dar pastebėjo, kad konkrečių skaičių, kiek lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano planuojama įlieti į ekonomiką šiais metais dar nėra, nes galutinis plano projektas dar yra rengiamas ir šiuo metu vyksta neformalus reformų turinio derinimas su EK.
„Tik parengus galutinį plano projektą ir suderinimo su Europos Komisija bus aišku, kokių investicijų ir kokia apimtimi reikės reformoms įgyvendinti.
Taip pat pabrėžtina, jog buvusios Vyriausybės finansuotinų projektų sąrašas nebuvo suderintas su Europos Komisija, todėl didelė tikimybė, kad dalis tų projektų net nebūtų praėję EK filtro.
Ne mažiau svarbu pabrėžti, kad svarbu ne tik investicijų greitis, bet ir jų kokybė bei galimybė gauti finansavimą iš Europos Komisijos. Dėl to investicijos bus daromos tik tuomet, kai suderinus su Europos Komisija tokios išlaidos bus tinkamos finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų“, – nurodė ministerija.
