„Klausimas dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko vertas rimtos diskusijos. Turime kalbėti ne apie tai, kas mums patinka arba nepatinka, o apie tai, kokie yra kandidato keliami tikslai, kokius darbus jis planuoja nuveikti, kokią mato viziją. Šiandien aš tos diskusijos tikrai pasigendu.
Reikia labai atidžiai žiūrėti į teisės aktus tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Skaitydami Konstituciją, matome, kad nesant vadovo, Lietuvos bankui vadovauja valdyba. Čia didesnių problemų mes nematytume.
Tačiau bręsta rimtas tarptautinis skandalas, nes preliminariais duomenimis, kalbantis su Lietuvos banku, banko teisės grupės vadovu, panašu, jog nesant Vito Vasiliausko, niekas jo negalėtų atstovauti valdančiojoje Europos centrinio banko taryboje“, – pirmadienį laidoje „Delfi tema“ sakė jis.
Kaip žinia, antroji centrinio banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną.
M. Majauskas teigė, kad nespėjus paskirti naujo vadovo, Lietuvai būtų padaryta labai rimta reputacinė žala.
„Nesant vadovo, jo negali pavaduoti. Balandžio 7 dieną V. Vasiliausko kadencija baigiasi, jis susideda daiktus ir išeina. Čia galime turėti labai nemalonią situaciją, kai balandžio pradžioje vyksiančioje ECB valdančiojoje taryboje, neturėsime Lietuvos banką atstovaujančio žmogaus“, – sakė jis.
Pašnekovas pastebėjo, kad anksčiau procedūra paprastai užtrukdavo 17 dienų nuo užregistruoto Prezidento dekreto iki naujo banko vadovo paskyrimo arba esamo vadovo kadencijos pratęsimo.
„V. Vasiliausko 2011 metais (tuomet dirbau Vyriausybėje) neformali procedūra pradėta prieš gerą mėnesį. Formali procedūra užtruko dar 17 dienų.
Galime būti įsprausti į kampą, kai turėsime ypatingos skubos tvarka priimti sprendimą. Arba prašysime prezidento pratęsti V. Vasiliausko kadenciją bent mėnesiui ar keliems, kad turėtume pakankamai laiko viešai diskusijai“, – sakė jis.
Pamiršo neformalius pokalbius
Laidoje taip pat dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas sakė, kad situacijos nedramatizuotų taip smarkiai kaip M. Majauskas.
„Simonas Krėpšta (kol kas vienintelis prezidento paminėtas kandidatas – „Delfi“) nėra triušis ištrauktas iš kepurės. Jei apie jį kalbame formaliai ar neformaliai – iš kažkur žinome. Vadinasi, tokios kandidatūros tikimybė yra reali. Mes galime palaukti, kol prezidentas tą teikimą Seimui darys.
Sutinku, kad terminas jau yra verčiantis susiimti visus. Lygiai taip pat galime – juk niekas nedraudžia – politikams ir patiems neformaliai pasidomėti, paklausti, ką Prezidentūra ketina daryti. Manau, kepurė niekam nenukris. Taip išvengtume reputacinės krizės, skandalo Europoje.
Manau, Prezidentūra savo darbą padarys laiku, o kaip bus Seime – kitas klausimas. Neformaliems derinimams daug laiko nereikia, jei santykiai geri ir jei žmogus kompetentingas. Tačiau kartais kandidatai vis tiek nepraeina. Esame matę tai su Konstitucinio Teismo skyrimais.
Situacija nėra tokia dramatiška, kaip piešia M. Majauskas, bet ji gali tapti dramatiška, jei demonstruosime asmenines, perteklines ambicijas“, – sakė G. Paluckas.
Savo ruožtu Seimo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas Prezidentūrai patarė pasitelkti neformalias diskusijas.
„Pagrindinė žinutė – nepastatyti Seimo prieš faktą ir turėti neformalių diskusijų. Jos – vienokios ar kitokios – vyksta. Galbūt dar jos nepasiekė rezultatų. Svarbu kalbėti darbus, uždavinius ir kompetencijas. Svarbu kalbėti apie kelis kandidatų variantus. Tuomet suradus neformalų konsensusą dėl galimo kandidato, teikimas turėtų būti daromas.
Dėl to panašiai, kaip ir kolega Gintautas, neskubėčiau situacijos dramatizuoti. Raginčiau eiti į neformalius pokalbius. Neformalus derinimas sudaro galimybes aptarti platesnį pasirinkimų ratą. Taip identifikuoti galimybes sutarti. Taip atsiranda geresnis pagrindas, nei tiesiog teikti pavardę ir rizikuoti, kad procesas taps klampesnis, sudėtingesnis ir ilgesnis.
Neformalių pasikalbėjimų tradicija paprastai visuomet vyksta“, – aiškino jis.
M. Majauskas sutiko, kad neformalus derinimo procesas – svarbus dėl sklandaus darbo tarp Seimo ir Prezidentūros, siekiant užtikrinti Lietuvos interesų atstovavimą.
„Tik noriu užtikrinti, kad nei formaliai, nei neformaliai nebuvo pateikta jokia kandidatūra“, – pridūrė jis.
