„Norėčiau išskirti keletą lobizmo rūšių. Visų pirma – tai atviras lobizmas, kuris yra naudingas teisėkūros procese. Puikiai suprantame, kad verslo asocijuotų struktūrų, kitų su teisėkūros procesu susijusių institucijų dalyvavimas teisėkūros procese yra be galo reikalingas. Lobistinės veiklos įstatymas ir sukurtos procedūros neturi užkirsti kelio argumentams ateiti į Seimą. Atviras lobizmas nėra pavojingas, jis yra reikalingas, sureguliuotas ir reglamentuotas“, – teigė Ž. Bartkus.

Tuo metu kaip vieną iš neigiamų lobizmo rūšių STT direktorius išskyrė nematomą lobizmą. Tai, anot jo, reiškia, kad „atėjęs į komitetą asmuo atstovauja ne tai organizacijai, kuriai sakė ketinąs atstovauti, bet konkrečiam verslui ir įmonei, atstovauja konkretų interesą“.

Ž. Bartkaus teigimu, siekiant apsisaugoti nuo tokios kenkėjiškos lobistinės veiklos, reikalingas aiškus asmenų identifikavimas.

„Aiškus komitetuose dalyvaujančių žmonių identifikavimas, aiškus deklaravimas, kam jie tuo metu atstovauja, kokios verslo ar grupės interesams – tai suteiktų daugiau saugumo svarstant patį teisės aktą“, – tikino jis.

„Daug pavojingesnė yra trečia lobizmo rūšis – slepiamas lobizmas. Kartais galime jo nepamatyti ar neidentifikuoti. (...) STT jau ne kartą įvardinta viešojo sektoriaus ir valstybės spraga ir silpnoji vieta yra fragmentiškumas“, – pridūrė Ž. Bartkus.

Būtent dėl fragmentiškumo priimant valstybinio lygio sprendimus, anot STT vadovo, galėjo kilti ir korupcijos skandalas dėl neteisėtai laimėtų viešųjų pirkimų sveikatos apsaugos srityje, dėl kurio įtariama daugiau nei 10 Lietuvos gydymo įstaigų iš daugiau kaip 10 savivaldybių, jų vadovai ir kiti asmenys, atsakingi už viešuosius pirkimus.

„Paskutiniu metu nuskambėjusio korupcijos skandalo sveikatos apsaugos srityje atveju iš esmės verslas naudojosi valstybės fragmentiškumu, kai buvo neplanuojami viešieji pirkimai, kai informacija apie perkamą įrangą nebuvo analizuojama vienoje vietoje, kai verslui buvo lengva tartis su vienu žmogumi, kuris vienasmeniškai galėjo priimti sprendimus niekam to nevertinant iš šalies“, – teigė jis.

Ž. Bartkus pridūrė, kad, siekiant pažaboti kenkėjišką lobistinę veiklą, būtina aiški komunikacija priimant valstybinio lygio sprendimus bei fragmentiškumo mažinimas. Visgi STT direktorius pridūrė, kad lobistinė veikla yra naudinga ir būtina sklandžiam teisėkūros procesui.

„Sakyčiau, kad STT niekada nesiekė savo rekomendacijomis ar pradėtais tyrimais užkirsti kelio lobistinei veiklai Lietuvoje. Puikai suprantame, kad lobistinė veikla yra be galo reikalinga kokybiškam teisėkūros procesui, bet, iš kitos pusės, lobistinė veikla yra susijusi su tam tikromis rizikomis“, – akcentavo jis.