Memorandume Mažiausios rizikos antžeminių lošimų automatų salonų veiklos pradžią siūloma susieti su Vyriausybės parengtais karantino ribojimų scenarijais. Lošimo automatų salonų valdytojai siūlo ribotos veiklos sąlygas apibrėžti pagal 11 skirtingų saugios veiklos priemonių sąrašą – klientų skaičių, oro vėdinimo sistemas, tiesioginį įėjimą į patalpas, įrenginių dezinfekcijos dažnumą ir kitas aplinkybes.
„Per pastaruosius 12 pandemijos mėnesių lošimo automatų salonai neveikia jau septintą mėnesį, nors praėjusiais metais salonuose nebuvo užfiksuota nė vieno Covid-19 protrūkio. Lošimų organizatoriams nebuvo skiriamos dalinio patalpų nuomos mokesčio kompensacijos, jie negali pasinaudoti tikslinėmis paskolomis ar paramos galimybėmis (išskyrus subsidijas darbo užmokesčiui). Tuo pat metu Vyriausybė laikosi iki pandemijos laikotarpiu numatytų planų reikalauti iš lošimų organizatorių didžiulių investicijų į įrangą, jų technologinio atnaujinimo galimybes, nors šiandien jau kyla abejonių, ar kai kurios bendrovės išvis sugebės atnaujinti veiklą“, – sakė NLŽVA prezidentas Olegas Smirnovas.
Antžeminius lošimo įrenginius valdančiose bendrovėse dirba daugiau nei 1500 darbuotojų, daugelis salonų įsikūrę mažesniuose rajonų centruose, todėl dažnai yra reta provincijos laisvalaikio pramoga. Lietuvoje vykdyti tyrimai rodo, jog mažiausios rizikos (ribotų statymų) lošimo paslaugų vartotojai per mėnesį atsakingam lošimui skiria iki 30 eurų, ją išleidžia per 1–2 apsilankymus lošimo automatų salone. Tai visiškai atitinka socialiai atsakingo lošimo rekomendacijas.
NLŽVA teikia Vyriausybės pritarimui antžeminių B kategorijos lošimų salonų veiklos saugumo užtikrinimo modelį. Jame išskirtos 11 saugumo priemonių grupių, iš kurių kiekvienai nustatomas skirtingas griežtumo lygis, atsižvelgiant ir remiantis bendraisiais Vyriausybės patvirtintų karantino scenarijų rodikliais. Toks sutarimas leis automatiškai keisti veiklos sąlygas (pagal Vyriausybės patvirtintą scenarijaus lygį) atskirai netikslinant numatomų ribojimų.
