Trečiadienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje, kaip praneša EP informacijos biuras Lietuvoje, pažymima, kad ryžtingesni ES kovos su klimato kaita tikslai neturi skatinti „anglies dioksido nutekėjimo“, nes ES įmonėms perkėlus veiklą į šalis, kuriose taršos reglamentavimas ne toks griežtas, nukentėtų pasaulinės kovos su klimato kaita pastangos. Todėl, siekdami apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos ir paskatinti pasaulio valstybes aktyviau kovoti su klimato kaita, EP nariai siūlo apmokestinti iš tam tikrų trečiųjų šalių importuojamas prekes anglies dioksido mokesčiu.
Vis dėlto jis neturi tapti prekybos apsaugos priemone, o surinktos lėšos turi patekti į ES biudžetą ir būti skirtos Žaliojo kurso įgyvendinimui, pažymi europarlamentarai.
Pasak jų, naujasis mokestis turi būti taikomas visų gaminių ir prekių, kurių gamyba įtraukta į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, importui. Europarlamentarai pažymi, kad „jau nuo 2023 m., atlikus poveikio vertinimą, toks mokestis turėtų apimti visą energetikos sektorių ir daug energijos vartojančią pramonę, tokią kaip cemento, plieno, aliuminio, naftos perdirbimo, popieriaus, stiklo, cheminių medžiagų ir trąšų pramonę, kuriai ir toliau skiriama daug nemokamų taršos leidimų ir kuri vis dar išskiria 94 proc. Sąjungos pramonės išmetamųjų teršalų“.
EP taip pat siūlo pagal naująjį mechanizmą anglies dioksido kainodarą susieti su apyvartinių taršos leidimų kainų raida, nes tai padėtų apsaugoti Europos pramonę nuo anglies dioksido nutekėjimo.
EP informacijos biuras Lietuvoje informuoja, kad rezoliucijai pritarė 444 EP nariai, nepritarė 70, o susilaikė 181. Tikėtina, kad antrąjį šių metų ketvirtį Europos Komisija pristatys šį apmokestinimą ir pajamų paskirstymą numatančių taisyklių projektą.
