„Trūksta valdžiai empatijos tam, kad suprastų, kaip gyvena paprastas Lietuvos žmogus. Jis negali nueiti į bankomatą, įdėti kortelę ir iš ten jam iškrenta pinigėliai. Ne taip pas paprastą žmogų ateina pinigai. Jeigu kada nors kas nors supras, kitokia Lietuvoje bus atskirtis ir kitoks gyvenimas“, – BNS sakė D. Matukienė.

Pasak jos, negalėdami dirbti turguje prekiaujantys žmonės nebegali išmaitinti savo šeimų.

„Įsivaizduokite žmones, kurie nedirba penkis mėnesius, kaip jie jaučiasi (...) Žmonės turi įsigiję visokių daiktų, prekių, savo paskutines santaupas sudėję. Jie turi ir savo šeimas, senus tėvus, kuriuos reikia maitinti, nes juk žinome, kokios senukų pensijos, reikia išlaikyti“, – BNS tvirtino ji.

Kovo pradžioje BNS rašė, kad dalis kioskų negalinčių atidaryti turgaus prekybininkų dirba lauke, šalia savo kioskų. Prekybininkai aiškino, kad tai sukelia administracinę naštą ir nepatogumų.

„Ką dabar žmonės daro – jie uždaro paviljoną, uždaro kioską, jį padaro kaip sandėlį, pasistato lauke stalą ir prekiauja“, – tuomet BNS sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

D. Matukienė trečiadienį tikino, kad taip prekiaujantys žmonės priversti aukoti savo sveikatą – pusdienį, esant minusinei temperatūrai laukia, kol „ką nors kas nors nupirks“.

D. Matukienė teigė neturinti informacijos, kiek prekybininkų dirba turgaus kioskeliuose.