Darbo teisės ekspertas, advokatas Vilius Mačiulaitis laidoje Delfi diena sako, kad toks svarstymas galimai užpildo tam tikrą teisinę spragą.
„Man atrodo, kad toks svarstymas užpildo atsiradusią teisinę spragą, nes, viena vertus, mes Darbuotojų saugos sveikatos įstatyme ir kituose norminiuose aktuose turime darbdavio pareigą įtvirtinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, kita vertus, Darbo kodekse yra jau kurį laiką galiojantis nušalinimo principas, kai karantino ar ekstremalios situacijos metu, čia dar reikėtų nepamiršti ir sąlygų, kuriomis galima įgyvendinti specialias priemones, darbdavys turi organizuoti darbą nuotoliu, kas Vyriausybėje svarstomuose projektuose taip pat yra numatyta kaip viena iš darbo organizavimo alternatyvų ir nesutinkantys darbuotojai gali būti nušalinami nemokant jam darbo užmokesčio.
Saugos sveikatos reglamentavimo prasme – tas pats. Jeigu darbuotojas atsisako pasitikrinti sveikatą nustatytu laiku, jis yra nušainamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio. Aišku šiame kontekste mes turėjome tam tikrą spragą, nes tie kovido testai nebuvo privalomi pagal teisinį reglamentavimą“, – laidoje sako advokatas.
Anot jo, darbuotojo sveikatą darbdavys patikrinti visada turėjo, o dabar, esant itin sudėtingai pandeminei situacijai, viskas daroma dar efektyviau ir sparčiau, nes siekiama užkirsti kelią koronavirusui.
Todėl priėmus tokį įstatymą, darbdavys įgytų galimybę nelaukiant prevenciškai tikrinti darbuotojo sveikatą. Tiesa, kaip pabrėžė pašnekovas, reikėtų galvoti apie įgyvendinimo realumą ir problemas.
„Aš galvoju, kad mums reikėtų atskirti du svarbius dalykus. Reikia atskirti privalomą skiepijimą, nuo privalomo testavimo. Skiepijimui mes turbūt turime daug daugiau erdvės, aš čia nesileisiu į diskusijas, bet kai kalbama apie darbuotojo sveikatos patikrinimą, tai mes ir dabar turime teisinį reguliavimą, kai darbdavys yra įpareigotas reguliariai tikrinti darbuotojo sveikatą. Šiuo atveju kovido testai yra tik viena iš sveikatos patikrinimo rūšių, ko anksčiau neturėjome.
Anksčiau mes turėdavome reguliarų patikrinimą, kai darbdavys nustatydavo tvarką ir turėjome nereguliarų tikrinimą, kai darbdaviui kildavo įtarimų, kad su darbuotojo sveikata gali būti kažkas blogai. Dabar mes turime tokį ypatingą sveikatos patikrinimo rūšį, kai dėl pavojingos ligos darbdavys turi teisę patikrinti darbuotojo sveikatą“, – tikino ekspertas.
Primename, kad išsitirti turės tie, kurie susirgo, arba jei įtariama, kad susirgo, taip pat jei darbovietėje būtų nustatytas koronaviruso židinys, o trečias atvejis, kai reikėtų tirtis, – jei įmonė atsidurtų veiklų, kuriomis užsiimantiems būtina periodiškai tikrintis, sąraše.
Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas dar turėtų būti patvirtintas Seime, jis gali keistis. Siūloma, kad ligos protrūkį nustačius darbovietėje, darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatytų darbuotojus ir apie tai informuotų tiek juos, tiek darbdavį. Tai būtų taikoma ne tik COVID-19, bet ir kitų ligų karantinų ar ekstremalių situacijų atvejais ateityje.
