Lietuviškos kilmės eksportas, atmetus naftos produktus, sausį per metus išaugo 12,6 procento. Pasak I. Genytės-Pikčienės, tai lėmė chemijos pramonės produkcijos eksporto padidėjimas 2,2 karto dėl diagnostinių ir laboratorinių reagentų eksporto šuolio.

„Už šio augimo slypi „Thermo Fisher Scientific Baltics“ įmonė, kuriai pavyko pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir dėl pandemijos atsivėrusia niša gamybos ir eksporto plėtrai“, – pranešime sakė ekonomistė.

Sausio eksporto struktūroje chemijos pramonės produkcija sudarė 20 proc. viso Lietuvoje pagamintų prekių eksporto. Palyginimui, pernai metais chemikalų svoris mūsų eksporto struktūroje siekė 11,7 proc., o 2019 metais – 8,4 procento.

„Lietuvos mažai atvirai ekonomikai šis reagentų eksporto proveržis labai į naudą, nes jis amortizuoja kitų ekonominių veiklų praradimus ir neigiamus pandemijos bei karantino padarinius ekonomikai“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ji taip pat pastebi, kad kitų prekių grupių eksporto rodikliai taip pat gerokai stipresni, nei per pirmąjį karantiną.

„Jei iš lietuviškos kilmės eksporto atmestume ir naftos, ir chemijos pramonės produktus, likusio eksporto metinis nuosmukis sausį sudarė tik 0,8 proc. Tuo tarpu, per pirmąjį karantiną stebėjome dviženklį lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukį“, – teigė ji.

Be chemijos pramonės produkcijos per metus dėl gero derliaus augo žemės ūkio žaliavų ir maisto prekių eksportas (3,7 proc.), medienos, kamštienos, popieriaus iš spausdinių (3 proc.), mašinų ir įrangos (8,5 proc.), transporto priemonių (3,3 proc.), elektronikos ir optikos (13,4 proc.) eksportas.