Parengtame įstatymo pakeitimo projekte rašoma, kad tam tikrais atvejais darbuotojai dirbti galėtų tik pasitikrinę, ar neserga COVID-19.

Išsitirti turės tie, kurie susirgo, arba jei įtariama, kad susirgo, taip pat jei darbovietėje būtų nustatytas koronaviruso židinys, o trečias atvejis, kai reikėtų tirtis, – jei įmonė atsidurtų veiklų, kuriomis užsiimantiems būtina periodiškai tikrintis, sąraše.

Seimo bus prašoma šias pataisas svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Siūloma, kad ligos protrūkį nustačius darbovietėje, darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatytų darbuotojus ir apie tai informuotų tiek juos, tiek darbdavį. Tai būtų taikoma ne tik COVID-19, bet ir kitų ligų karantinų ar ekstremalių situacijų atvejais ateityje.

Siūloma darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga, nušalinti nuo darbo, nemokėti darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins, – tą turi užtikrinti darbdavys. Kita galimybė – skirti darbą nuotoliniu būdu. Nepasitikrinti laiku galima dėl labai svarbių priežasčių, tokių kaip liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė.

Darbuotojas būtų grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateiktų darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.

Pagal pataisą taip pat siūloma nustatyti, kad susirgusieji arba įtariami susirgę asmenys, kol neleis šeimos gydytojas, negalėtų dirbti į sąrašus įtrauktų darbų, išskyrus nuotolinį darbą.

Dar sveikatos apsaugos ministras tvirtins ir sąrašus darbų bei veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.

Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką sumoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradėdamas dirbti – darbuotojas. Siūloma papildyti, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu sveikatos patikrinimą gali kompensuoti ir valstybė.

„COVID-19 liga yra paskelbta ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Dėl jos LR Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje bei visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje – karantiną. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad dėl ligos visame pasaulyje kilo pandemija“, – argumentuojama teikime.

Vyriausybė tikisi, kad tokia pataisa užtikrins saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimą ir organizavimą, sudarys galimybę laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones.

Šiuo metu įstatyme nėra ir alternatyvos dirbti nuotoliniu būdu, kai įtariama, kad asmuo serga pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.

„Taip sumažinama užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, lemiančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, rizika. Užtikrinamas tinkamas protrūkių valdymas, jų plitimo sustabdymas, perspėjama ne tik dėl pirminių, bet ir antrinių atvejų atsiradimo“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Ankstesniame projekto variante buvo numatytas būtinasis ištyrimas, dėl kurio kilo ginčų, ir pirmadienį Vyriausybėje dėl tokio projekto sutarimo nepavyko pasiekti. Klausimas buvo atidėtas dėl diskusijų, jog asmenims, įtariamiems, kad serga, turėjusiems sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojams būtų taikomas būtinasis ištyrimas, jei jie atsisako arba vengia ištyrimo ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai.

Kompensacijoms už testavimą numatyta 30 mln. eurų

Pagal paruoštą koncepciją, vyriausybė COVID-19 tyrimų kompensavimui yra numačiusi 30 mln. eurų, į šias lėšas galėtų pretenduoti visi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai.

Kompensacija būtų teikiama įmonėms ar kitoms įstaigoms, kurios savo darbuotojams periodiškai atlieka profilaktinį COVID-19 ligos testavimą.

Kompensacijos dydis siektų 12 Eur už vieną greitąjį serologinį antikūnų testą ar kiekybinį laboratorinį serologinį tyrimą, ar greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą.

Išlaidų pagrindimui pateikiamos sąskaitos faktūros, kuriose turi būti nurodytas atliktų tyrimų skaičius ir tyrimų vieneto kaina. Paramą administruotų UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasitarime paaiškino, kad pagal naują koncepciją parama galės naudotis ne tik nukentėjusiomis pripažintos įmonės, bet ir visos smulkios ir vidutinės įmonės.