Vis dėlto, anot jos, per pastarąjį dvidešimtmetį vartojimo krepšelis Lietuvoje reikšmingai priartėjo prie vakarietiškojo.
„2000 metais gyventojai maistui, įskaitant alkoholį ir tabaką, skyrė apie 44 proc. savo išlaidų, ir tai buvo maždaug dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Kylant pragyvenimo lygiui, maisto išlaidų dalis reikšmingai sumažėjo ir praėjusiais metais sudarė jau tik 28 proc. Ypač reikšmingai sumažėjo duonos ir grūdų produktų, mėsos išlaidų dalis vartojimo krepšelyje. Šių maisto produktų grupių išlaidų dalis krito daugiau nei perpus ir dabar sudaro atitinkamai 3 ir 4 proc.“, – komentare sako L. Mociūnaitė.
Jos teigimu, mažėjant maisto išlaidų daliai vartojimo krepšelyje, išaugo paslaugų ir pramonės prekių dalis.
„Per minėtą laikotarpį paslaugų išlaidų dalis vartojimo krepšelyje padidėjo nuo 17 iki 27 proc. Tam reikšmingą įtaką turėjo kilęs pragyvenimo lygis, kuris sudaro galimybę didesnę išlaidų dalį skirti, pavyzdžiui, pramogoms“, – sako centrinio banko ekonomistė.
Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad per šį laikotarpį stipriai išaugo ir paslaugų kainos, kurių augimą skatino sparčiai kilęs darbo užmokestis. Dabar daugiau išlaidų skiriama įvairioms paslaugoms, tačiau išsiskiria apgyvendinimo, poilsio ir kultūros, asmens priežiūros (pavyzdžiui, kirpyklų) paslaugos. Vien šioms paslaugoms tenkančių išlaidų dalis analizuojamu laikotarpiu išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 3 proc. iki 6,7 proc.
Pramonės prekių dalis vartojimo krepšelyje per dvidešimtmetį padidėjo beveik 11 proc. punktų ir dabar sudaro 34 proc. Didelę įtaką tokiam pokyčiui turėjo pagerėjusios galimybės įsigyti automobilius – išlaidų automobiliams dalis vartotojų išlaidų struktūroje padidėjo beveik 2 proc. punktais.
„Vis dėlto 2020 m. buvo išskirtiniai. Atnaujinti vartojimo krepšelio duomenys rodo, kad vartotojų išlaidų struktūra dėl prasidėjusios pandemijos ir priemonių, skirtų jai suvaldyti, keitėsi kitaip nei įprastai. Apribojus paslaugų veiklą ir gyventojams vengiant rizikos užsikrėsti, išlaidų paslaugoms dalis per metus sumažėjo nuo 30 iki 27 proc. Ypač reikšmingai sumažėjo restoranams ir viešbučiams skirtų išlaidų dalis. Šių paslaugų dalis vartojimo krepšelyje per metus sumažėjo beveik trečdaliu ir pernai sudarė 4,8 proc.“, – sako L. Mociūnaitė.
Gyventojams daugiau laiko praleidžiant namuose didėjo maisto išlaidų dalis – ji praėjusiais metais padidėjo 1,6 proc. punkto. Analizuojant vartotojų išlaidų struktūrą išsamiau, galima pamatyti ir daugiau pandemijos atspindžių. Dėl dažnesnio darbo iš namų ir dėl kurį laiką apriboto judėjimo tarp savivaldybių mažėjo degalams tenkanti išlaidų dalis. Daugiau laiko praleisdami namuose gyventojai daugiau dėmesio skyrė namams atnaujinti ir darbo vietoms įsirengti, nurodo LB ekonomistė.
Anot L. Mociūnaitės, nepaisant per dvidešimtmetį stipriai pasikeitusios vartotojų išlaidų struktūros, Lietuvos ir kitų ES šalių vartojimo krepšeliai vis dar skiriasi. Maisto išlaidų dalis Lietuvoje siekė 28 proc. ir pernai vis dar beveik 5 proc. punktais viršijo vidutiniškai ES tenkančią dalį, o paslaugoms skiriant apie 27 proc. vartojimo išlaidų, Lietuva atsilieka dar daugiau – ES paslaugoms pernai skirta 39 proc.
