Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau sakė, kad projektas būtinas Lietuvai desinchronizuojantis nuo posovietinio BRELL žiedo ir norint turėti greitą avarinį momentinį rezervą. Pasak jo, taip bus išvengta elektros tiekimo nutrūkimo, o kaupikliai pasitarnaus trijų Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui.
Anot D. Kreivio, po 2025 metų, kai Baltijos šalių elektros tinklai veiks sinchroniškai su žemynine Europa, baterijų sistema bus perleista rinkos dalyviams ir galės teikti kitas, pavyzdžiui, žaliosios energetikos balansavimo paslaugas.
Investicijos į projektą sieks 105 mln. eurų, baterijos turėtų būti įrengtos kitų metų pirmoje pusėje. Jos tarnaus kaip pirminis sistemos rezervas. Šią funkciją dabar atlieka IPS/UPS sistemoje (Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos sistemas jungiančiame BRELL žiede) veikiančios elektrinės.
Energetikos grupė „Epso-G“ sausio pabaigoje jau paskelbė baterijų projektavimo, gamybos, įrengimo bei techninio aptarnavimo konkursą.
Lietuvoje planuojama per 14 mėnesių įrengti keturis įrenginius po 50 MW galios ir 50 MWh talpos keturiose 110-330 kV transformatorių pastotėse – Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse.
„Epso-G“ skelbė, kad kaupiklius diegs specialiai šiam projektui steigiama „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“. Darbus ketinama finansuoti iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).