LVŽS frakcijos atstovai Seime konstatavo, kad bedarbiai nepakankamai aktyviai dalyvauja profesinio mokymo programose, ir siūlo pataisyti įstatymą, kad bedarbiai galėtų pretenduoti į trumpesnius tęstinius kursus, nes šiuo metu tokius gali rinktis tik jau turintys kvalifikacija.
„Šiuo metu Lietuvoje registruota 277 tūkstančiai darbo neturinčių asmenų. Iš jų – 26 tūkst. kvalifikacijos neturintys ilgalaikiai bedarbiai“, – skaičiuoja vienas iš iniciatorių Lukas Savickas.
Jis paaiškina, kad dabar bedarbis, jei nebaigė mokyklos, neturi pasirinkimo – turi mokytis pilną profesinio mokymo programą, kuri būna ilga. Jaunimui tai suprantama, bet vyresniesiems tai iššūkis.
„Jei esi vyresnis nei 25 metai, tada tikriausiai daugiau prasmės yra leisti greitai įgyti kvalifikaciją ir grįžti į darbo rinką“, – sako L. Savickas.
Jis paaiškino, kad kvalifikacijos neturintys bedarbiai galėtų pretenduoti į valstybės rėmimą ir mokytis trumpiau. Mat šiuo metu Užimtumo tarnyba nelabai ką jiems turi pasiūlyti. Paprastai „trumpieji“ tęstinio mokymo kursai trunka kelias savaites, ar kelis mėnesius.
„Nėra patrauklu bedarbiams be kvalifikacijos eiti į ilgąsias programas“, – sako L. Savickas.
Dabar reglamentuota, kad tęstis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti. Anot L. Savicko, jei tęstinis mokymas būtų teikiamas neatsižvelgiant į turimą kvalifikaciją, galėtų leisti greičiau gauti reikalingą specialybę, nei esamos programos, ir grįžti į darbo rinką.
„Vadovaudamiesi šia nuostata, profesinio mokymo teikėjai negali priimti mokytis į tęstinio profesinio mokymo programas bedarbių, ilgalaikių bedarbių, vis dar neįgijusių kvalifikacijos, tačiau turinčių darbo patirties ir įvairų išsilavinimą“, – argumentuoja autoriai.
Nedidelis patikslinimas įstatyme leistų pagal tęstinio profesinio mokymo programas tobulintis platesniam asmenų ratui – ne jaunesniems nei 25 metų asmenims, nepriklausomai, ar jie yra turi įgiję, ar neturi kvalifikacijos.
„Išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos neturintys asmenys, ypač jaunimas, rizikuoja tapti bedarbiais, patekti į skurdo ir socialinės atskirties grupes. Be to, brandos atestato ar profesinės kvalifikacijos dvigubai dažniau neįgyja mokiniai iš mažas pajamas turinčių šeimų. Lietuva yra tarp ES valstybių, kuriose skurdo rizikos rodikliai yra vieni aukščiausių“, – aprašoma problema aiškinamajame rašte.
Projektą registravo L. Savickas, Linas Kukuraitis, Valius Ąžuolas ir Tomas Tomilinas.
Seimo teisininkai suabejojo – o kaip kokybė?
Seimo teisininkai jau išsakė pastabas, kad priešingai nei aukštajame moksle, kuriame yra aiškios pakopos, profesiniame mokyme nėra jokių apibrėžtų aukštesnių lygių, kuriuos būtų galima studijomis kelti.
„Įgytos kvalifikacijos gali būti tobulinamos, mokantis pagal kursą, suteikiantį papildomų kompetencijų (tas įstatyme ir yra numatyta). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas nedera su Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintais ir praktikoje taikomais profesinio mokymo kvalifikacijų teikimo pagrindais“, – rašoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Teisininkams taipogi neaišku, kodėl nustatytas tik amžiaus kriterijus, leidžiantis mokytis pagal „sutrumpintas“ profesinio mokymo programas.
Akcentuojama, kad sutrumpintų tęstinio mokymo kursų kokybė skirsis nuo pirminio profesinio mokymo programų. Todėl pasiūlyta kreiptis dėl Vyriausybės išvados.
Ministerija: darbo patirtį turintys asmenys galėtų greičiau įgyti kvalifikaciją
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) patikina, kad ši problema žinoma, ir klausimas sprendžiamas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir derinami galimi Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai.
„Šiuo metu tęstinio profesinio mokymo programos yra skirtos ne pirmai kvalifikacijai įgyti. Nekvalifikuoti asmenys, net ir turėdami darbinės patirties, įgūdžių, praktinių žinių darbo rinkoje, negalėtų mokytis tęstinėje profesinio mokymo programoje. Mokymasis pirminio profesinio mokymo programose trunka kur kas ilgiau, nes apima ir bendruosius dalykus, kurie paprastai reikalingi darbo įgūdžių ir patirties neturinčiam, ką tik mokyklą baigusiam jaunimui. Bendrasis priėmimas į pirminio mokymo programas vyksta kelis kartus per metus. O darbdaviams kvalifikuotų, tinkamai parengtų ir motyvuotų darbuotojų reikia čia ir dabar“, – teigiama SADM komentare.
„Darbdaviams darbuotojų paprastai reikia skubiai, todėl per kuo trumpesnį laiką parengti kvalifikuotą darbuotoją ir patenkinti darbdavių poreikius greitai besikeičiančioje darbo rinkoje bus užimtumo sistemos prioritetas“, – pritaria ministerija.
Paaiškinama, kad nors dalis bedarbių neturi formalios kvalifikacijos, tačiau jie jau turi darbo patirties ir galėtų sėkmingai per trumpesnį laikotarpį įgyti kompetencijų ir pradėti dirbti.
„Dauguma jų jau yra sukūrę šeimas, taigi tęstinis profesinis mokymas jiems būtų lengviau prieinamas ir suderinamas su šeimyniniais įpareigojimais“, – paaiškina SADM.
Užimtumo tarnyba pasigenda trumpų mokymų
Tačiau Užimtumo tarnyba, kuri ir finansuoja bedarbių apmokymą, patikina, kad Seime siūlomas sprendimas atvertų galimybes įgyti profesinę kvalifikaciją darbo ieškantiems asmenims, kurie jos neturi. Mat tęstinio mokymo programos prieinamos tik jau turintiems pirmąją kvalifikaciją ar aukštojo mokslo diplomą.
„Bedarbiai, neturintys jokios kvalifikacijos, neturi galimybės mokytis tęstiniame mokyme, o tai trukdo greitam asmenų sugrąžinimui į darbo rinką“, – teigiama komentare.
Šiuo metu daugiau nei 38 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų skirtingo amžiaus asmenų neturi profesinės kvalifikacijos. Šioje tarnyboje tik kas penktas registruotas pasiūlymas skirtas nekvalifikuotiems darbuotojams.
„Praradę darbą asmenys praranda ir pagrindines pajamas, iš kurių gali išgyventi. Nukreipti į profesinį mokymą, kaip bedarbiai, jie gali gauti kas mėnesį stipendiją, kuri leidžia minimaliai pragyventi. Be to, tęstinio mokymo programos yra trumpesnės, leidžiančios greičiau įgyti asmeniui kvalifikaciją, o darbo rinkai reikalingų darbuotojų“, – patikina tarnyba.
„Tokius asmenis, nepriklausomai nuo jų amžiaus, turėtume nukreipti į pirminį mokymą, kuris yra gerokai ilgesnis, trunkantis keletą metų. Šiuo metu galiojantis įstatymas apriboja galimybę asmenims, kurie neturi pirminės kvalifikacijos, dalyvauti profesiniame mokyme, kurio baigtinis rezultatas – suteikiama kvalifikacija“, – vertina tarnyba.
Programuotojai – tarp paklausiausių mokymų
Pačios paklausiausios profesinio mokymo programos tarp bedarbių šiuo metu yra šios: vairuotojo, apskaitininko, slaugytojo padėjėjo, žiniatinklio programuotojo, sandėlio operatoriaus, virėjo, suvirintojo.
Pernai Užimtumo tarnyba finansavo 5,4 tūkst. asmenų mokymus. Dažniausiai įgyti kvalifikaciją rinkosi vyrai, turintys vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija. Darbo ieškantys asmenys dažniausiai mokėsi pagal transporto paslaugų, paslaugų asmenims bei verslo ir administravimo švietimo posričiams priskiriamas programas.
„72,6 proc. mokymuose dalyvavusių darbo ieškančiųjų įsidarbino ir dirbo praėjus 6 mėn. po mokymų“, – gerais rezultatais pasidalijo tarnyba.
Šiais metais profesiniame mokyme dalyvauja 450 asmenų. Kas 7 pasirinko žiniatinklio programuotojo kvalifikaciją, kas 9 slaugytojo padėjėjo profesiją.
„Ypač po COVID-19 darbo rinka reikalaus kvalifikaciją turinčių darbuotojų, todėl profesijos keitimas ir naujos įgijimas bus turbūt vienintelė galimybė darbo netekusiems asmenims. Automatizacija, technologinė pažanga skatina didinti savo kompetencijas ir nuolatos atnaujinti darbo žinias ir įgūdžius“, – siūlymą palaiko užimtumo tarnyba.
Užimtumo tarnybos parengtame Įsidarbinimo galimybių barometre skelbiama, jog 2021 metais aukštesnes nei vidutines įsidarbinimo galimybes turės gydytojai ir slaugos specialistai, inžinieriai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, statybos darbininkai, sunkiasvorio transporto vairuotojai.
Tarp specialistų šiemet bus paklausūs pardavimo ekspertai, sandėliavimo tarnybos (logistikos įmonių ir pan.) tarnautojai bei socialiniai darbuotojai. Aukštesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės prognozuojamos ir specialiųjų poreikių mokinių mokymo, ikimokyklinio bei pradinio ugdymo mokytojams.
