Darbuotojus testuoja vangiai

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis laidoje „Delfi tema“ teigė, kad dar anksti vertinti tikrąjį vaizdą, kiek verslų pasinaudojo galimybe testuoti darbuotojus ir gauti kompensaciją, mat tik kovo pabaigos įmonės galės teikti paraiškas „Invegai“ dėl kompensacijų už tyrimų išlaidas skyrimo. Visgi jis pripažįsta, kad darbuotojų testavimo apimtys ne tokios, kokių norėtųsi.

„Tikrojo vaizdo nematome, bendraujame su sveikatos įstaigų asociacijomis. Žinome, kad pradeda kreiptis verslai, pasirašomos sutartys dėl testavimo. Norėtųsi didesnio antplūdžio, nes dešimtimis skaičiuojame pasirašytas sutartis.

Tikimės, kad gerokai daugiau verslų ir žmonių pasinaudos šia priemone. Ir tai padės verslui ne tik saugiai dirbti, bet ir atsigauti, pritraukti daugiau klientų ir prisidėti prie pačios pandemijos suvaldymo, nes prevencinis reguliarus testavimas užkirs kelią židinių atsiradimui“, – kalbėjo jis.

Dėl to bus siūloma praplėsti paramos gavėjų ratą.

Norėjo gauti kompensaciją, bet atsimušė į sieną

Dokumentų apdorojimo paslaugas teikiančios įmonė „A&Z group“ taip pat norėtų pasinaudoti valstybės parama darbuotojų testavimui, tačiau negali, mat nepatenka į ribojamų veiklų sąrašą.

Koronaviruso testas
Foto: Zuma Press / Scanpix

„Žiniasklaidoje bent jau buvo iškomunikuota, kad visos įmonės gali kreiptis, ragino visus naudotis, nes ši priemonė skirta būtent tose vietose, kur virusas plinta daugiausia, – darbovietėse. Galvojome, kad tikrai galėsime pasinaudoti, bet atsimušėme į sieną.

Pirmame žingsnyje, skambučiu į „Invegą“ sužinojome, kad nepapuolame į sąrašą nukentėjusių veiklų ir negalime pretenduoti į kompensacijas. Tai mums sukėlė didelę nuostabą.

Manau, kad verslai, kurie iš tikrųjų veikia šiuo metu kaip tik turėtų gauti kompensaciją, nes verslai, kurie uždaryti, – restoranai ar viešbučiai, jiems jos ir nereikia, nes darbuotojai sėdi namuose. Buvo tokia kuriozinė situacija.

Labai daug verslų šia tvarka skundėsi ir mes siuntėme užklausas į EIM. Greičiausiai daug buvo nusiskundimų, todėl ta tvarka ir yra persvarstoma. Mano nuomone, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl verslas vangiai testuojasi ir kreipiasi: jeigu tu po pirmojo skambučio gauni atsakymą, kad nepretenduoji (į paramą – Delfi), padedi ragelį ir toliau eini dirbti. Įdomu, kiek tų verslų jau nuleido rankas ir greičiausiai jau nebesikreips“, – pasakoja įmonės vadovas Audrius Memėnas.

Jis taip pat skaičiavo, kiek įmonei, turinčiai apie 30 darbuotojų, atsieitų darbuotojų testavimas kas savaitę: „Bus tokių darbuotojų, kurie atsisakys, arba tų, kurie turi antikūnų. Susisiekėme su gydymo įstaiga, kuri teikia testavimo paslaugą. Specialistai atvažiuoja tiesiai pas darbdavį, labai patogu, sutartis jau turime, parašai tik nesudėti. Pirmiausia visiems padaro antikūnų testą, jei randa antikūnų – jiems automatiškai Covid-19 (iš nosiaryklės – Delfi) testų nebereikia daryti.

Priklauso (išlaidos testavimui – Delfi) nuo to, kiek ras darbuotojų su antikūnais, galbūt kai kurie atsisakys. Jei testuosis 80 proc. darbuotojų kas savaitę, mūsų mėnesio išlaidos būtų apie 3 tūkst. Eur. Priklauso, kiek testavimas tęsis, bet, sakykime, jei 3 mėn., iki vasaros, kol didžioji dauguma gyventojų bus paskiepyti, tai išeina netoli 10 tūkst. Eur. Mažoms arba vidutinėms įmonėms tai ganėtinai nemaži pinigai ir kompensacija būtų labai didelė paskata.“

Jurgutis: atsiremiama į valstybės lėšas ir galimybes

EIM viceministras sako, kad situacija nėra tokia komiška: „Tie, kas yra apriboti arba buvo apriboti antrojo karantino metu, pagal pirminį sumanymą gali pretenduoti į paramą. Ką tai reiškia? Tai yra ta pati prekyba, kurios įmonių atsilaisvino nemažai prieš kelias savaites, jie pradėjo dirbti, o buvo apriboti todėl, kad sveikatos ekspertai įvardijo, kad tai yra rizikingos vietos. Tai kompensacijomis pirmiausiai padėkime tiems verslams, kurie įvardyti kaip patys rizikingiausi, ir dėl ko tas jų darbas buvo apribotas.“

Anot V. Jurgučio, yra daugybė įmonių, kurios dirba nepilnai, nes turi tam tikrų apribojimų. Tų įmonių, kurios būtų visiškai apribotos ir negalėtų jokios veiklos vykdyti, esą yra mažoji dalis, pavyzdžiui, kino teatrai ir pan.

„Tose vietose darbuotojai prastovose, ir to testavimo atlikti nėra prasmės. Kita vertus, reikia suprasti – jeigu viską norisi skaičiuoti, norėtųsi padaryti ir visos Lietuvos gyventojų periodinį testavimą, bet į tai atsiremia ir valstybės lėšos, ir galimybės. Dažnai reikalavimai, kas gali pasinaudoti – ar smulkus verslas, ar ir vidutinis verslas, – atsiremia ir į tai, kaip valstybė paskirsto savo lėšas“, – atkreipia dėmesį jis.

Praplės paramos gavėjų ratą

Testavimo kompensavimo priemone gali pasinaudoti smulkus ir vidutinis verslas, kurio veikla karantino metu buvo apribota, tačiau nebūtinai uždaryta. Vis dėlto V. Jurgutis laidoje pažymėjo, kad numatyti pakeitimai, jog šia priemone galėtų pasinaudoti ir daugiau verslų, nebūtinai nukentėjusių nuo Covid-19. Anot jo, jau trečiadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei pristatys šiuos pakeitimus.

„Pavyzdžiui, „Caffeinas“ veikia, aptarnauja klientus išsinešimui, bet jie vis tiek yra apriboti. Tikėjomės, kad bus didelis poreikis šiai priemonei ir daug verslų norės testuotis. Vertindami dabartinę situaciją ir klausydami verslo bendruomenės pasiūlymų, Vyriausybės pasitarimui Ekonomikos ir inovacijų ministerija neša šios priemonės pakeitimus, kad ja galėtų pasinaudoti visas smulkus ir vidutinis verslas.

Tikėkimės tiems pakeitimams bus pritarta ir tai leis įmonėms daug plačiau ta priemone naudotis, ir sveikatos įstaigos turės iššūkį susitvarkyti su klientų srautais vietoje to, kad dabar sprendžiame problemą, ar pakankamai naudojasi šia priemone“, – pristatė viceministras.

Vincas Jurgutis

Profsąjungų atstovė: darbuotojų testavimas – darbdavio atsakomybė

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad darbuotojų saugumu darbo vietoje privalo pasirūpinti pats darbdavys. Tai esą yra nurodyta Darbų saugos įstatyme.

„Ši pareiga rodo, kad kiekvienas darbdavys šiuo sunkiu laikotarpiu neturėtų laukti valstybės paramos, o jau dabar pradėti testuoti savo darbuotojus, nes tai išskirtinai naudinga kiekvienam darbdaviui, ne tiek darbuotojui, nes jei sustos gamybinė grandinė, nes suserga didžioji dalis darbuotojų, tai nuostoliai bus didesni nei dabartinis investavimas į testavimą“, – sako ji.

I. Ruginienės teigimu, valstybės parama darbuotojų testavimui neturėtų galioti visiems verslams.

Inga Ruginienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Vyriausybė teikia pagalbos priemones tiems verslams, kuriems šiandien sunkiausia, – mūsų smulkiajam verslui. Tačiau ši pagalba neturėtų jokiu būdu būti suabsoliutinta, nes šiandien turime smulkiųjų verslą kaip nukentėjusį, rytoj į duris gal jau belsis ir stambusis verslas.“

Vangus darbuotojų testavimas, anot profsąjungų atstovės, vyksta dėl informacijos trūkumo: „Nėra dialogo tarp darbuotojo ir darbdavio. Reikia neatmesti ir labai svarbios Vyriausybės pareigos, kuri turėtų šviesti visuomenę ir atskirai darbuotojus bei darbdavius apie testavimo naudą.“

Dalis verslų testuoja savo iniciatyva

Viceministras sutinka, kad darbuotojų testavimas taip pat yra ir darbdavio pareiga. Jis pažymi, kad nemažai verslų, pavyzdžiui, prekybos ir pramonės įmonės testuoja darbuotojus savo iniciatyva jau kurį laiką.

„Reikia suprasti, kad šio karantino metu, nepaisant jo, jei pažiūrėtume į praėjusių metų finansinius rezultatus, Lietuvos banko analizė rodo, kad didžioji dalis verslų išgyveno labai gerus laikus. Turime veiklas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai buvo paveiktos karantino metu. Šioje vietoje nemažai yra atsakingo verslo, kuris prisiima atsakomybę ir jeigu demonstruoja tikrai gerus finansinius rezultatus ir dalį įmonės pelno skiria testų įsigijimui, tai yra puiku, norėtųsi, kad to būtų dar daugiau“, – dėsto V. Jurgutis.

Be kita ko, jis atkreipia dėmesį, kad, be EIM testų išlaidų kompensavimo priemonės, valstybė ir VMI prisideda prie savanoriško darbuotojų testavimo, palengvindama mokestinę naštą, nes testus leidžiama nurašyti į sąnaudas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

VPVA: pramonės arba transporto įmonėms testavimas nėra toks aktualus

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas sako, kad asociacijos nariams darbuotojų testavimas nėra toks aktualus, mat laikomasi itin griežtų saugumo reikalavimų.

„Mūsų dauguma narių yra pramonės įmonės arba teikia transporto paslaugas. Jose testavimas nėra toks aktualus, nes pripratome gyventi karantino sąlygomis. Tai reiškia, kad laikomės daug didesnių ir griežtesnių reikalavimų, nei nustatyta valstybės. Gamybos salėse yra atitveriamos linijos, užtikrinama, kad darbuotojai vienas šalia kito nekontaktuotų, neprasilenkinėtų ir t. t. Transporto įmonėse yra labai panašiai.

Gamykla veikia trimis pamainomis, ateina po 100 darbuotojų į kiekvieną pamainą. Kiek užtruktų testavimas, jei testuotis reikėtų kasdien? Tai – laiko sąnaudos ir darbuotojų varginimas. Suprantame, kad testas nėra toks malonus. Paprasčiau darbuotojams nekelti papildomo streso, bet labiau užtikrinti sąlygas ir labiau pasitikėti, nes visi pripratome prie karantino ir suprantame, kaip reikia elgtis. Didžioji dalis darbuotojų yra sąmoningi“, – tikina S. Besagirskas.

Sigitas Besagirskas

Anot jo, testavimas labiau aktualus paslaugų sferoje, kur yra tiesioginis kontaktas su klientais, ir jie nuolat keičiasi: „Dauguma paslaugų šiandien uždaryta, natūralu, kad niekas neina testuotis. Kokia prasmė testuotis, jeigu dirbu sporto klube ar kavinėje, kuri šiandien neveikia?“

V. Jurgutis sutinka, kad yra daug atsakingų darbdavių, kurie deda dideles pastangas, norėdami užtikrinti saugumą, tačiau abejoja, ar dėl to nereikalingas darbuotojų testavimas.

„Susekti kiekvieną kontaktą, ar darbuotojai pasisveikins išeidami iš pamainos automobilių stovėjimo aikštelėje, nė vienas nesiryžtų prisiimti tokios atsakomybės“, – sako viceministras.

„Išgirdome iš verslo asociacijos atstovo, kodėl tokios mažos testavimo apimtys. Jeigu darbdavys pasako, kad viskas gerai, ir įtikina darbuotojus, kad testavimo nereikia, nes pas mus yra tam tikri gamybiniai pokyčiai, spėkite, kiek surasite darbuotojų, kurie netgi nemokamai eis testuotis, nes toje darbovietėje juk viskas yra gerai. O jei procedūra apibūdinama kaip nemalonus procesas, tai dar mažiau turėsime darbuotojų, kurie eis testuotis“, – priduria I. Ruginienė.

30 mln. eurų – tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija numatė skirti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams, kad jie galėtų testuoti darbuotojus dėl koronaviruso. Už šią sumą numatoma dėl infekcijos ištirti 100 tūkst. darbuotojų, kompensuojant dalį tyrimų išlaidų. Valstybė pagal paramos priemonę kompensuos po 12 eurų už greitąjį serologinį antikūnų arba greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą.