Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas antradienį ryte „Delfi“ tikino, kad šis daugiabutis savivaldybei yra puikiai žinomas.
Anot jo, dėl panašių situacijų jau buvo atlikta ne viena ekspertizė, o prieš metus dėl galimos grėsmės, kad įlūš konstrukcijos, evakuotas ir tame pačiame name esantis prekybos centras. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Redakcija advokato Karolio Rugio paprašė įvertinti šiandieninę situaciją, susijusią su žalos gyventojams atlyginimu.
Kaip pasakojo advokatas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 5 metus, 10 metų (esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.)) gedimams, arba 20 metų, jei statinio defektai statytojo buvo nuslėpti tyčia.
Kaip redakcijai sakė V. Benkunskas, daugiabutis šiandien jau skaičiuoja 17-tus metus, o tai reiškia, kad įprasta garantija čia jau nebegalioja. Anot advokato, gyventojams siekiant gauti kompensaciją, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas kaltas dėl esamos situacijos bei tai, ar vykdant statybos darbus statytojas specialiai nenuslėpė defektų, kuriems galioja 20 metų garantija.
„Reikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie galimybę reikalauti žalos atlyginimo. Praktikoje ekspertai atlieka ekspertizę ir jos metu yra nustatoma, ar defektai nebuvo nuslėpti tyčia.
Ji gali būti atliekama per teismą, tačiau jei kreipiesi į teismą, darai ekspertizę ir ji nieko nepatvirtina, turi išlaidų tiek ekspertams, tiek kitos pusės teisinėms išlaidoms, todėl geriausia tai įsivertinti prieš tai“, – sakė jis.
Anot advokato, šiandien, jeigu ekspertų būtų nustatytą, kad statytojas specialiai nuslėpė defektus, gyventojams, jei turtas nebuvo draustas, tai yra vienintelis kelias gauti kompensaciją už patirtą žalą.
„Šiuo atveju žalos atlyginimas gali būti tiek defekto pašalinimas, tiek piniginė išraiška, jei gyventojas patyrė finansinių nepatogumų.
Svarbu, kad būtų renkami kvitai, būtų įrodymai“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie neturtinę žalą, R. Rugys teigė, kad ją įrodyti gali būti sunku, nebent gyventojas patyrė sukrėtimą, dėl kurio buvo priverstas kreiptis pagalbos į specialistus, psichologus.
„Vertinant konkretų atvejį, kol kas nurodyti konkrečius veiksmus, kurių gyventojai gali imtis, dar nėra galimybės. Tikslingiausia šiuo atveju yra palaukti, kol ekspertai nustatys, dėl kokių priežasčių atsirado sienos įskilimas, deformacijos ar kiti defektai bei kieno veiksmai tai lėmė.
Tuomet jau bus galima reikšti atitinkamas pretenzijas bei reikalavimus dėl žalos atlyginimo konkretiems asmenims, kurių veiksmai bus siejami su galimai kilusia žala bei neigiamais išgyvenimais“, – komentavo jis.
Daugiau apie įvykį skaitykite čia.
