„Eksporto dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) (2020 metais – ELTA) išliko stabiliai didelė – per 80 proc. Tačiau iki tol kilusi eksporto dalis nustojo augti ir tai mums signalizuoja problemas ir sunkumus, su kuriais susidūrė eksportuojančios įmonės. Tačiau iš kitos pusės, likusi stabili dalis mums sufleruoja, kad eksporto rinka nesitraukia labiau nei vidaus rinka“, – konferencijos metu kalbėjo „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė.
Ji pažymi, kad ateityje Lietuvos ekonomika taps vis labiau priklausoma nuo eksporto.
„Mūsų ekspertinis vertinimas sako, kad eksportas Lietuvoje sudaro apie pusę visos sukurtos pridėtinės vertės, ir tai galima matyti kaip lūžio tašką, kadangi jei ši tendencija išliks ir ateityje, mūsų ekonomika taps labiau priklausoma nuo eksporto nei nuo vidaus rinkos“, – akcentavo ji.
Nepaisant eksporto stabilumo, šalies eksportuojamų prekių vertė pernai smuko, teigė J. Kalendienė.
„Visi gyvenome dideliame neapibrėžtume, pandemijos, karantinų, ekonomikos recesijos metu, todėl nenuostabu, kad Lietuvos eksportuotų prekių ir paslaugų vertė per praėjusius metus sumažėjo 5,4 proc., lyginant su 2019 metais. (...)
Visgi pastebėsime, kad realioji prekių ir paslaugų eksporto vertė sumažėjo tik 1,3 proc., o tai sako, kad didelį neigiamą poveikį eksporto raidai turėjo kainos, o ne kiekiai“, – tikino ji.
J. Kalendienė taip pat pabrėžė, kad pandeminiai 2020-ieji darė didesnę neigiamą įtaką paslaugų eksportui.
„Dėmesį galima atkreipti į šios recesijos ypatumą, jog ji liečia labiau paslaugų, o ne prekių sektorių. Tą patį matome ir eksporte, kuriame paslaugų eksporto vertė pernai mažėjo apie 9 proc., lyginant su 2019 metais. Tuo tarpu prekių eksporto vertė mažėjo gerokai mažiau – beveik 3,5 proc. Matome sumažėjusią paslaugų dalį visoje eksporto struktūroje, nors iki tol paslaugų eksportas augdavo sparčiau negu prekių eksportas“, – pažymėjo ji.
Anot J. Kalendienės, džiugina tai, jog pernai augo Lietuviškos kilmės prekių eksportas.
„Be energetinių produktų Lietuvos prekių eksportas 2020 metais didėjo, o dar geresnė žinia yra ta, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas augo beveik 6 proc., lyginant su 2019 metais“, – kalbėjo ji.
„Versli Lietuva“ atstovė taip pat pažymėjo, kad pagrindiniai eksportuojantys sektoriai Lietuvoje išlieka inžinerijos, baldų ir medienos, chemijos pramonės, žemės ūkis bei maisto ir gėrimų pramonė.
