Socialinio dempingo ir nesąžiningos konkurencijos temas nagrinėjanti švedė A. L. Norberg „Delfi“ savo istoriją papasakojo po to, kai savarankiškai nepavyko Registrų centre (RC) sužinoti vienos lietuvių įmonės akcininkų ir gauti metinės ataskaitos. Ji pateikė ir susirašinėjimų e. paštu kopijas, kur Registrų centrui (RC) rašo angliškai, o jai atsakoma lietuviškai, reikalaujama lietuviškų dokumentų ar e. parašo.
„Anksčiau didelių problemų nebūdavo, nes norint ataskaitos, reikėdavo užsakinėti elektroniniu paštu, tuomet gaudavau sąskaitą, kurią apmokėdavau, ir man atsiųsdavo dokumentus. Tokia tvarka atrodė kiek keista, lyginant su kitomis valstybėmis, kur tiesiog nueini į svetainę, pasirenki, sumoki VISA kortele, ir viską gauni greitai ir tiesiogiai“, – pasakoja A. L. Norberg.
Tačiau po 2019 metų ir e. paštu gauti informacijos nebepavyko. Tuo metu Registrų centras nuo duomenų buvo atkirtęs ir Lietuvos žurnalistus, o ir iki šiol nėra galimybės sužinoti istorinių akcininkų duomenų.
„2019 m., kai bandžiau užsisakyti duomenis, gavau atsakymą e. paštu, kad turiu užpildyti tam tikrą formą. Nuėjau į RC svetainę, ir viskas buvo lietuvių kalba. Popieriai, kuriuos turėjau užpildyti, buvo lietuvių kalba. Pagalvojau, velniava, aš to negalėsiu padaryti. Kurį laiką vietoje RC bandžiau naudotis rekvizitai.lt duomenų baze, kurią radau viešai. Joje galima kas mėnesį sužinoti, kokius atlyginimus moka įmonės, kiek socialinio draudimo įmokų jos sumoka“, – paaiškina A. L. Norberg.
Tačiau analizuojant vieną temą jai prireikė įmonės metinių ataskaitų ir akcininkų duomenų.
„Aš nusprendžiau viską padaryti teisingai. Gavau nuorodą, kur turėjau užpildyti dvi skirtingas formas. Lietuvių kalba. Žinote, aš nešneku jūsų kalba, kaip pastebėjote. Pabandžiau su „Google Translate“ išsiversti į švedų kalbą ir pildžiau. Tada man reikėjo dokumentus pasirašyti. Turėjau juos atsispausdinti, pasirašyti, nuskenuoti, paversti į PDF, įrodyti kad įmonė, kuri kreipiasi, yra mano. Tada turėjau paaiškinti, kodėl man reikia duomenų. Tai man atrodo kvaila – tai juk vieši dokumentai. Aš turėčiau turėti galimybę pasižiūrėti viešus dokumentus“, – stebisi A. L. Norberg.
Ji patikina, kad savarankiškai užpildytas lietuviškas formas nusiuntė, tačiau po to gavo atsakymą, kuriame RC nurodė nesupratęs, kas yra užsakinėjama.
Pagalbos nesulaukė
Po pirmosios nesėkmės A. L. Norberg pabandė dokumentus gauti antrąkart.
„Bandžiau jų info e. paštu pasiaiškinti. Gavau atsakymą lietuvių kalba, kad man reikia turėti skaitmeninį tapatybę Lietuvoje. Ko aš, aišku, neturiu ir išsiimti galiu tik tokiu atveju, jei atvyksiu į Lietuvą ir atsidarysiu banko sąskaitą“, – dėstė tyrėja.
Ji patikino, kad jau ilgiau nei mėnesį bandė gauti duomenis ir pateikė susirašinėjimų su Registrų centru kopijas.
Žurnalistė patikina, kad tai svarbu ne tik žurnalistams, o įmonių duomenis turėtų būti atviri ir lengvai prieinami.
„Įsivaizduokite Švedijos kompanijas, kurios norėtų derėtis ar pasirašyti sutartis su Lietuvos kompanijomis – jos negali įsitikinti, kad įmonė patikina, nes negali išsitraukti metinių ataskaitų. Tai joks verslo klimatas“, – tikino A. L. Norberg.
Palygino su kitomis valstybėmis: Lietuvoje kaip sovietmečiu
Ji palygino, kad Švedijoje galima daugelį dokumentų gauti susimokėjus, dalis informacijos nemokama: „Jei norite, aš atsiųsiu jums nuorodą, ir nebus jokių problemų, bus nemokamai“. Pasak žurnalistės, Švedijoje akcininkų registras yra viešas, ir duomenų bazėje galima ieškoti, kas yra įmonės savininkai.
„Estijoje yra duomenų bazė, kuri vadinasi RIK. Aš tik parašau įmonės pavadinimą, paspaudžiu, ir matau ką galiu užsisakyti: susidedu viską į krepšelį, lyg pirkdama drabužius e. parduotuvėje, tuomet susimoku, ir gaunu. Paprasčiausiai su VISA kortele. Latvijoje aš ilgą laiką buvau „Lursoft“ vartotoja, kur prisijungiu, susimoku tam tikrą mokesti, ir išsiimu duomenų tiek, keik noriu. Galiu viską pasiimti pati per sekundę“, – sako A. L. Norberg.
Ji patikino, kad nuolat visoje Europoje naudojasi registrais, tačiau patirties Lietuvoje neįmanoma su niekuo palyginti. Palygino su Sovietų Sąjunga.
„Popieriai, biurokratijos, klausimai, kam jums reikia žinoti, kodėl aš noriu išsiimti metinę ataskaitą. Tai yra mano reikalai, o ne jūsų reikalai. Kodėl aš turiu pasiaiškinti, kam man reikia informacijos – mielieji, ji vieša. Dar jie man atsakinėja lietuviškai. Mes esame ES. Duokit man informaciją, aš už ją susimokėsiu, jei reikia“, – pyko žurnalistė.
Ji pasidalino ir laišku, kuriame RC jai nurodė, kad e. paštu nekonsultuoja, todėl reikėtų skambinti. Tačiau tokie bandymai tik virto milžiniška sąskaita už tarptinklinio ryšį belaukiant, kad konsultantas atsilieptų.
„Sveiki. Aš telefonu laukiu jau valandą, kol kas nors man atsakys Pagalbos centre. Mano telefono sąskaita bus nežmoniška“, – dar pernai lapkričio 10 d. žurnalistė rašė į RC.
Ji paaiškino, kad savo veikloje nuolat tiria įmones Europoje, kurios bando apeiti Švedijos kolektyvines sutartis ar socialinio draudimo sistemą komandiruodamos darbuotojus ir mokėdamos niekinius atlyginimus ir dažna praktika, kad tokios įmonės veikia iš Lietuvos.
Registrų centras vadovaujasi įstatymu
Registrų centras atsiųstame komentare paaiškino, kad užsieniečiai duomenis gali gauti tokia pačia tvarka kaip ir lietuviai.
„Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, registrų ir informacinių sistemų duomenys Europos Sąjungos valstybių narių fiziniams asmenims (šiuo atveju žurnalistams) teikiami tokia pačia tvarka kaip ir Lietuvos fiziniams asmenims. Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų duomenys fiziniams ar juridiniams asmenims teikiami dviem būdais: pagal atskirą prašymą arba sudarius duomenų teikimo sutartį“, – teigiama RC atstovo spaudai Mindaugo Samkaus perduotame komentare.
RC nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju žurnalistės prašymas pateikti informaciją iš Juridinių asmenų registro gautas ir užregistruotas vasario 24 d., žurnalistės prašoma informacija jos nurodytu el. pašto adresu jai išsiųsta kovo 1 d., t.y. per 3 darbo dienas.
Tačiau žurnalistės atsiųstuose susirašinėjimuose su RC matyti ankstesnės datos – vasario 17 dieną bandyta tai padaryti e. paštu, o dar anksčiau žurnalistė kreipėsi dėl kitų įmonių ar bandė susikurti paskyrą RC svetainėje.
„Užsienio šalių fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų ir žurnalistams ar redakcijoms) pageidaujant, su jais, lygiai taip pat kaip ir su Lietuvos fiziniais ar juridiniais asmenimis, gali būti sudaryta duomenų teikimo sutartis. Tokių sutarčių pagrindu sukuriamos išorinių vartotojų paskyros, kurių pagalba prisijungę vartotojai gauna prieigą prie jiems teisės aktais leistinų registrų ir informacinių sistemų duomenų“, – tokią galimybę patvirtina M. Samkus.
Anot jo, nei teikiant atskirą prašymą, nei pageidaujant pasirašyti duomenų teikimo sutartį, nėra būtina fiziškai atvykti į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį – pakanka atsiųsti prašymą paprastu ar el. paštu.
„Siunčiant prašymą el. paštu reikia tinkamai identifikuoti pareiškėjo tapatybę, todėl prašymas turi būti pasirašytas e. parašu, nebūtinai lietuvišku, gali būti ir kitos užsienio šalies kvalifikuotas e. parašas. Vis dėlto, suprasdami, kad užsienio šalių piliečiams tai ne visuomet gali būti patogu, jų atžvilgiu taikome išimtis ir vykdymui priimame ir ranka pasirašytus prašymus“, – patikina M. Samkus.
O dėl duomenų atvirumo sprendžia politikai.
„Už atvirų duomenų politikos formavimą Lietuvoje atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o Registrų centro tvarkomų registrų duomenų atvėrimo politiką reglamentuoja ir nustato šių registrų valdytojai – atskiros ministerijos. Daugumos pagrindinių šalies registrų savininko teisės priklauso Teisingumo ministerijai. Registrų centras šiai dienai visuomenei neatlygintinam naudojimui jau yra atvėręs didžiąją dalį trijų pagrindinių šalies registrų – Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų ir Adresų – duomenų rinkinių“, – sako M. Samkus.
