Teismo vertinimu, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata, jog asmuo gali būti laikomas neatitinkančiu saugumo interesų vien todėl, kad prieš jį inicijuotas baudžiamasis persekiojimas, bet nėra priimtas joks teismo sprendimas, nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintos asmens nekaltumo prezumpcijos.

„Tačiau (....) tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, dar nereiškia, kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, be kita ko, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika“, – pranešė KT,

Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o pastaroji nėra įmanoma be valstybės ir visuomenės saugumo.

KT bylą nagrinėjo pagal O.Osinovskio, „Skinest Grupp“ bei „Skinest Rail“ individualų skundą. „Skinest“ skelbė, kad tai pirmas individualus skundas ne iš baudžiamosios srities, kurį prieš metus priėmė nagrinėti Konstitucinis Teismas.

Iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų „Skinest“ grupė faktiškai buvo pašalinta 2018 metais, vyriausybinei komisijai ir Vyriausybei neleidus „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutarčių su įmone. Vyriausybė tuomet nurodė, kad O. Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.

Šią išvadą „Skinest“ buvo apskundusi Lietuvos teismams, tačiau jie 2019 metais galutinai pripažino, kad Vyriausybės veiksmai buvo teisėti.

Latvijos Vidžemės apylinkės teismas sausio 21 dieną išteisino kyšininkavimu kaltintus buvusį geležinkelių bendrovės „Latvijas Dzelzcels“ („Latvijos geležinkeliai“) vadovą Ugį Magonį bei O. Osinovskį dėl kaltinimų kyšininkavimu. Šis teismo sprendimas dar nėra galutinis.

„Skinest“ 2019 metų gruodį taip pat apskundė Lietuvą Europos Komisijai (EK). Anot įmonės, Lietuvos institucijos siekia eliminuoti „Skinest“ grupės įmones „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ iš rinkos, o tai pažeidžia pamatines ES teisės normas.

2018-ųjų rugpjūtį „Skinest“ EK apskundė ir „Lietuvos geležinkelius“, nes šie savo antrinių įmonių „LG Cargo“, Geležinkelių tiesimo centro (GTC) ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo (VLRD) konkursus skelbia neviešai, be to, „Skinest“ įtaria galimą valstybės pagalbą šioms įmonėms.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)