„Nedarbas išaugęs daugiau nei 9 proc. Jis Išaugo gerokai per praėjusius metus. Darbo vietų kūrimo sparta sulėtėjusi. (...)
Buvo kalbėta, kad turime gerinti situaciją tiems asmenims, kurie neteko darbo pandemijos metu. Buvo kalbėta apie nedarbo draudimo galimus pokyčius. Labai svarbu atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamas grupes: jaunimas, neįgalieji ir senjorai, vyresnio amžiaus dirbantys asmenys.
Šioje vietoje prezidentas teikia iniciatyvą, kuri pagerintų darbo netekusių neįgaliųjų padėtį, suteikiant jiems geresnes socialines garantijas“, – po susitikimo kalbėjo jis.
Taip pat, anot jo, kalbėta, kaip galima paspartinti darbo vietų kūrimą. „Čia turime finansinių resursų, kurie ateina iš ES atsigavimo fondo“, – pažymi S. Krėpšta.
Jis taip pat paminėjo Prezidento iniciatyvą teikti mokestinę paskatą daug įdarbinantiems darbdaviams ar sparčiai atlyginimus didinančioms įmonėms, kuri taip pat esą padėtų greičiau pajudėti iš pokarantininio periodo ir pagerintų darbuotojų situaciją.
„Yra poreikis turėti tokias priemones, kurios veiktų po karantino. Jos būtų kitokio pobūdžio, nei kad turime šiuo metu, tačiau tų priemonių reikia, kad darbo rinka kuo greičiau atsigautų, pagerėtų darbuotojų gerovė“, – tikina jis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad per pandemiją labiausiai nukentėjo dirbančios moterys.
„Pandemijos akivaizdoje skaičiai žiaurūs moterims. Moterys – viena iš grupių, kurios nukentėjo labiausiai, nes derinimas šeimos, darbo santykių buvo tikrai labai sudėtingas. Deja, skaitant Vyriausybės priemonių planą, nematau jokių konkrečių priemonių, kaip būtų galima pagelbėti nukentėjusioms moterims.
Atleistų darbuotojų skaičiuje matome didžiulį procentą moterų. Kas daugiausiai neteko pajamų – moterys. Šitie skaičiai stebina ir gąsdina. Manau, pats laikas susiimti ir atkreipti dėmesį“, – pažymi I. Ruginienė.
Ji taip pat išreiškė nerimą dėl Vyriausybės darbo.
„Šios dienos aktualijos verčia kalbėti apie vieną svarbiausių Lietuvos dokumentų – Europos atsigavimo priemonių planą. Jaučiame nerimastingą žinutę, nes to plano nesame matę. Jis dar nėra pateiktas iš Vyriausybės. Šiai dienai svarbu pamatyti, kaip Europos parama bus panaudojama Lietuvoje, kokios priemonės numatytos ir lėšos, ar iš tiesų galutinis gavėjas bus paprastas pilietis, darbuotojas. Šio bendro vaizdo nematome, laikas senka. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šiai priemonei nepasiruošusi“, – pažymi ji.
Anot jos, labai svarbu atkreipti dėmesį į tuos darbuotojus, kuriems pritrūko šiek tiek iki reikiamo stažo ir jie liko be pajamų.
„Mūsų pasiūlymas buvo bent jau ekstremalios situacijos metu, kai karantinas, sudėtinga situacija, reikėtų priimti priemones, kad tie žmonės, kuriems pritrūko stažo, neliktų be jokių pajamų, neliktų už borto, o bent jau būtų užsitikrinę minimaliąsias pajamas, iš kurių galėtų išgyventi“, – dėsto I. Ruginienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad apie pokarantininį laikotarpį šiuo metu girdima mažiau diskusijų: „Dar praeitą pavasarį kalbėjome, kad labai svarbus pereinamasis laikotarpis, jei šiandien baigsis karantinas, tai nereiškia, kad kitą dieną saugiai ir tvirtai visi atsistosime ant kojų. Todėl labai svarbu numatyti besitęsiančias priemones.“
Profsąjungų vadovė atkreipia dėmesį, kad dabar reikia numatyti rimtesnius saugiklius išlaikyti darbo vietas nei kad galiojo iki šiol.
„Praeito etapo pokarantininiame periode saugiklis arba reikalavimas – išlaikyti 50 proc. subsidijuojamų darbo vietų, jeigu gauni paramą, nesuveikė. Buvo nemažai piktnaudžiavimo atvejų, buvo grupinių atleidimų, labai sėkmingai tas saugiklis buvo apeinamas“, – sako ji.
Anot profsąjungų atstovės, prastovų apmokėjimas ir parama prastovoms po karantino turi tęstis, bet už tai turėtų būti pareikalauta išlaikyti darbo vietas: „Ne 50 proc. subsidijuojamų darbo vietų, bet turėtų būti aiškus reikalavimas atsisakyti arba netaikyti grupinių darbuotojų atleidimų, nes tokias tendencijas stebėjome praeitą vasarą.“
I. Ruginienė ne kartą yra kalbėjusi, kad darbuotojų testavimas yra ypač svarbus valdant pandemiją. Visgi, anot jo, testavimo kaštus turėti padengti pats darbdavys, nes jis pirmiausiai yra atsakingas už darbuotojų sveikatą.
„Už testavimą tiesiogiai yra atsakingas darbdavys. (...) Girdime labai daug reikalavimų kompensuoti testavimo kainas, bet darbdaviai turėtų testuoti, suprasdami, kad pirmiausia tai svarbu ir naudinga jiems patiems ir nelaukti valstybės paramos. (...) Tai neturėtų būti suapsoliuntinta ir taikoma visiems“, – pažymi I. Ruginienė.
