„Ties žlugimo riba yra atsidūrusios privačios tarpmiestinio keleivinio transporto įmonės, kurios per koronaviruso (COVID-19) pandemiją skaudžiai nukraujavo ir vos išgyvena, nebegali teikti keleiviams paslaugų pilna apimtimi. Jos yra priverstos mažinti reisus, į juos išleisti mažiau ir rečiau autobusų, nes vos surenka pinigų net einamosioms išlaidoms, pavyzdžiui, degalams, darbo užmokesčiui“, – teigia „Linava“.
Vežėjai taip pat prašo Vyriausybės trečiųjų šalių vežėjų kontrolės, kurios, anot jų, šiuo metu beveik nėra.
„Taip į mūsų šalies rinką patenka transportas, kuris nesilaiko techninių, ekologinių ir administracinių reikalavimų. Tai yra nelygios konkurencinės sąlygos mūsų šalies vežėjams, kurie ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse laikosi visų nustatytų reikalavimų.
Vasario pabaigoje „Linava“ pranešė, kad nuo pandemijos pradžios – praėjusių metų kovo – Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų daugiau kaip 90 išsikėlė į Lenkiją. Pasak „Linavos“, dėl Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse tęsiamų šių įmonių veiklų valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, gresia mažesnių įmonių žlugimas.
