Atsigauti gali ne visi
Lietuvos verslo forumo pranešimo pradžioje ekonomistas teigė, kad praėjusiais metais buvo daug diskutuota apie V, U ar L raidės Lietuvos ekonomikos atsigavimo scenarijus, tačiau šiemet vis dažniau kalbama apie K raidę.
Ji, kaip aiškino, reiškia, kad ne visi sektoriai atsigaus vienodai greitai, o dalis, galimai, ir išvis nebeatsigaus.
„Taip gali būti, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisime ir po pandeminė ekonomika atrodys kitaip, kaip prieš pandemiją“, – patikslino Ž. Mauricas.
Trumpai apžvelgdamas 2020-uosius jis sakė, kad pernai buvo galima stebėti V formos atsigavimo scenarijų, nes II ketv. šalies ekonomika krito, o vėliau buvo stebimas greitas jos augimas ir atsigavimas.
„Buvo tas vieningumo jausmas, kad visi kartu kritome ir visi kartu atsistatėme“, – pridūrė jis.
Daugiausia, bendrai, atsigavimą lėmė informacinių technologijų paslaugos, žemės ūkis, pramonė ir NT sektorius.
„Jie tempė Lietuvą į priekį ir netgi kiti sektoriai, kurie nukentėjo, jie nukentėjo santykinai mažiau nei ES vidurkis.
Antrosios bangos metu pramonės įmonės nenukentėjo, nes nebuvo trikdžių gamybos grandinėje. Ir, kaip minėjau, labiausiai teigiamai nustebino NT rinka su savo pasiutusiai greitu augimu“, – sakė jis.
„Dar gera žinia, kad Lietuva iš emigrantų šalies tapo imigrantų šalimi.
Matome didžiausių Lietuvos miestų gyventojų skaičiaus augimą. Vilnius auga jau kurį laiką, bet pradėjo augti Kaunas, Šiauliai, Klaipėda ir tarptautinės migracijos balansas 2020 m. buvo teigiamas beveik visose savivaldybėse. Žmonės grįžta į Lietuvą ir net tik į pagrindinius miestus, bet ir į regionus“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Įspėjo dėl grėsmių
Ekonomisto nuomone, daugelis prieš tai išvardintų tendencijų bus stebimos ir šiemet, todėl, kaip teigė, „labai blogai Lietuvos ekonomikai nebus“, nors amerikietiškais kalneliais pavažinėti teks dėl tebesitęsiančio karantino.
„Deja, tenka taikyti karantiną ir, aišku, prognozuotojams šiuo metu nėra dėkingas metas, nes galimas ekonomikos nuosmukis priklausys nuo karantino trukmės, tai yra pagrindinis kriterijus“, – teigė jis ir išvardijo keletą scenarijų.
Pasak ekonomisto, bazinio scenarijaus atveju, jeigu karantinas, arba bent jau didžioji dalis ribojimų būtų atšaukti kovo mėnesį, būtų matomas tik laikinas ekonomikos smukimas, W raidė, o šių metų antroje pusėje ekonomika greitai atsigautų ir gerokai viršytų prieškrizinį lygį.
Tačiau, jeigu karantinas būtų pratęstas iki gegužės mėnesio, anot jo, galima tikėtis šiek tiek ilgesnio ir didesnio ekonomikos smukimo, tačiau, kaip teigė, metų pabaigoje vis tiek būtų pasiektas ir viršytas prieškrizinis lygis.
„Ir itin pesimistinio, britiškojo scenarijaus metu, kuomet britai labai ilgai taikė apribojimus, net nelabai turėjo tokios laisvesnės vasaros, paprasčiausiai tai lėmė, kad atsigavimas buvo labai lėtas ir vangus ir Lietuvai toks scenarijus yra aktualus tuo, kad tokiu atveju galime sulaukti kitų šalutinių neigiamų poveikių, apie kuriuos dabar mažai kalbama, bet jie gali realizuotis“, – įspėjo Ž. Mauricas ir teigė, kad pirmasis tokių – K formos recesija.
„Jeigu mes pavasarį turėjome V raidės formos recesiją, kuomet didžioji dalis ekonominių sektorių krito ir tada kartu kilo, dabar matome didelį išsiskyrimą.
Vieni sektoriai nemato jokios krizės, kiti – jokios šviesos tunelio gale. Jeigu ši būsena tęsis iki vasaros, ji gali turėti tam tikrų negrįžtamų pasekmių. Tai yra ir bankrotų skaičiaus augimą, ir nedarbo lygio augimą“, – sakė jis.
Kitos grėsmė, kaip įspėjo, susijusios su migracija.
„Tikėtina, kad migracijos tendencijos pirmoje šių metų pusėje bus teigiamos, bet antroje metų pusėje tokios garantijos nėra, ypatingai, jeigu nespėsime įšokti į traukinį ir savo ekonomiką atversime vėliau nei kitos ES šalys.
Kita grėsmė – šešėlinės ekonomikos augimas, nes dėl įvairių ekonominių suvaržymų gali būti, kad dalis veiklų pradės jas vykdyti šešėlyje ir jas bus sunku iš ten sugrąžinti“, – sakė ekonomistas.
Mato galimybių
Kalbant apie pokyčius ir K raidę, Ž. Mauricas teigė, kad čia tinka posakis, jog pučiant stipriam vėjui vieni stato sienas, kiti – vėjo malūnus, tačiau Lietuvai į viską reikėtų žiūrėti teigiama linkme, o teigiamų dalykų, susijusių su šia pandemija, taip pat yra nemažai.
„Visų pirma, tai internetinės prekybos dalis Lietuvoje vis dar yra santykinai nedidelė, bet čia yra daug potencialo. Taip pat plečiant internetinę prekybą regionai turi galimybę sumažinti atotrūkį nuo didžiųjų miestų. Kitas dalykas – darbas iš namų. Tai taip pat puiki galimybė mūsų regionams.
Be šių dalykų, pandemija keis ir nekilnojamo turto šalies paveikslą. Bus statoma daugiau namų, ypatingai, ekologiškų, o butų vidutinis dydis didės, nes būstas taps ne tik gyvenimo, bet ir darbo erdve“, – sakė jis.
