BVP traukėsi mažiau nei 1 proc.

Pradėdamas pranešimą N. Mačiulis sakė kalbėsiantis apie krizę ir scenarijų, kurio kontūrai šiandien jau yra aiškūs, ir ko galima tikėtis per artimiausius kelerius metus.

„Kai kalbu apie besibaigiančią šią krizę, ji negalioja visoms valstybėms ir visiems sektoriams. Lietuvoje turėjom antrą pandemijos bangą, ji jau pristabdyta <...>“, – sakė pašnekovas, tačiau teigė, jog apie bet kokius verslų ar gyvenimo atlaisvinimus šiandien kalbėti turime labai atsargiai, kad viskas nevirstų į trečiąją bangą.

„Skiepijimas yra vienintelė išeitis iš šios krizės, link to mes einame, bet einame daug lėčiau nei daugelis kitų pasaulio valstybių, Europos Sąjunga (ES) čia atsilieka. Visuotinis masinis imunitetas tikėtinas tik rudeniop“, – trumpai situaciją dėl viruso aptarė jis.

Bendrai, žiūrint į pandemijos ir karantino ekonomines pasekmes, pasak jo, Lietuva buvo viena mažiausiai nukentėjusi euro zonoje.

Šalies BVP susitraukė mažiau nei 1 proc., tačiau, kaip atkreipė dėmesį, jei pažiūrėtume į humanitarines pasekmes, mirtis, situacija kitokia.

„Esame viena blogiausių valstybių ES, antroje vietoje pagal tai, kiek praėjusių metų pabaigoje buvo perviršinių mirčių“, – sakė ekonomistas.

Mato išsipūtusių burbulų

Kalbėdamas apie ekonomines pasekmes, N. Mačiulis tikino, kad jų Lietuva turi labai mažai, o antrosios bangos įtaka ekonomikai daug mažesnė praėjusių metų nei pavasarį.

„Jeigu tuomet gyventojų išlaidos mažėjo trečdaliu, dabar matome, kad jos sumažėjo dešimtadaliu, ir viskas – tose specifinėse srityse, kur apribotos galimybės išleisti pinigus: kelionės, viešbučiai, restoranai ir kai kurios laisvalaikio paslaugos.

Likusi ekonomikos dalis klesti. Tai iliustruoja daugelis rodiklių, pavyzdžiui, žiūrint į lietuviškos kilmės prekių eksportą, tikrai būtų sunku šiuo metu įžvelgti bet kokią krizę. Pramonė yra ant bangos ir tai susiję su didele lietuviškų prekių paklausa Europoje bei kitose pasaulio šalyse“, – aiškino jis ir teigė, kad šiandien Lietuvoje sunku įžvelgti ženklų, kurie signalizuotų apie antrą recesiją ar duobę Lietuvoje.

Jo teigimu, prie tokios situacijos šalyje nemažai prisidėjo tiek valstybių ekonominė politika, tiek fiskalinis skatinimas Lietuvoje, tiek anticiklinė fiskalinė politika mūsų eksporto rinkose.

„Daugelis Europos valstybių pasiekė naujų rekordinių aukštumų su savo valstybių skolomis, bet šiuo metu nei valstybės skola, nei biudžeto deficitas nėra stigma.

Matome, kad visos valstybės skolinasi už rekordiškai mažas palūkanų normas, net ir tos, kurių skolos ir BVP santykis yra 3 kartus didesnis nei Lietuvos“, – aptarė jis, tačiau tikino, kad natūralu, jog šiame kontekste pradeda kilti klausimas: ar visas problemas galima išspręsti spausdinant pinigus, ar nėra neigiamų šalutinių efektų ir ar jie nesugrįš bumerangu?

Tiesa, anot jo, tuos šalutinius centrinių bankų politikos efektus jau galima matyti.

„Ekonomikos paribiuose, pirmiausia, finansų rinkose, matome tai, kas nėra labai normalu ir kas ateityje sukels galvos skausmą.

Nuosmukis akcijų rinkose truko trumpiau nei pandemija. Investuotojai, matydami pinigų spausdinimą, turėjo milžinišką rizikos apetitą ir investavo būtent ne ten, kur yra grąža, bet ten, kur yra ir didžiulė rizika.

Ir matome, kad šiandien skirtumas tarp augimo ir akcijų vertės užkopė į rekordines aukštumas. Ne šiaip buvo bandoma investuoti, kur gali būti teigiama grąža, bet kur buvo tikimasi, svajojama apie kažkokius astronominius pajamų augimus, ir akcijų rinkose išsipūtė ne vienas burbulas, o visas spektras.

„Game stop“ – ribinis pavyzdys, bet, žiūrėdami į elektromobilių gamintojus, kriptovaliutas, mes vėl matome investuotojų paieškas remiantis nerealistinėmis prielaidomis. Beje, tai dažnai „pakaitinama“ ir skolintais pinigais“, – aiškino jis ir tikino, kad euforija mesti skolintus pinigus į akcijų rinkas dažnai būna matoma prieš burbulo sprogimą.

„Juos prognozuoti sunku, nes kol kas burbulo faktą visi ignoruoja ir ignoruoja fundamentalius ekonominius rodiklius, sako, kad tokias aukštas akcijų kainas galima pagrįsti tuo, jog pinigai nieko nekainuoja, o palūkanų normos pasiekė istorines žemumas. Bet esminis klausimas – kas sukels kitus svyravimus ir galimus burbulo sprogimus?

Manau, tai bus susiję su palūkanų normų kilimu pokyčių obligacijų rinkoje. Dabar mes turime rekordiškai didelę dalį vertybinių popierių skolos, kurių pajamingumas neigiamas <...>, ir aišku, kad tokia aplinka paskatina investicijas į labai rizikingus aktyvus, iš dalies taip galima paaiškinti ir bitkoino pakilimą iš pelenų“, – sakė ekonomistas.

Ragina ruoštis – kainos kils

Pasak N. Mačiulio, šios akcijų rinkų euforijos pabaigą sukurs ir besistiebianti infliacija, kuri jau dabar yra matoma ir jau dabar padidino obligacijų pajamingumą.

„Štai JAV pajamingumas nuo pusės procento pakilo iki 1,5 proc. per trumpą laiko trapą ir tai susiję su pakilusiomis kainomis. Tai, priešingai nei praėjusį dešimtmetį, pinigų pasiūlos didinimo kontekste matoma visur.

Mes seniai matėme tokią kombinaciją – iš įvairių šaltinių ateinantį infliacinį spaudimą. Naftos kaina grįžo į prieš krizę buvusį lygį, vario ir geležies kaina yra aukščiausio lygio per pastaruosius 5-erius metus <...>, kviečiai, kukurūzai, sojų pupelės taip pat muša 6 m. kainų rekordus“, – vardijo jis.

Kaip teigė, auga ir transportavimo išlaidos jūrų konteineriais, o bendrai yra visa puokštė trumpalaikių veiksnių, kurie pakels infliaciją artimiausiu metu tiek ES, tiek JAV ir sukurs spaudimą kalbant apie obligacijų atpigimą.

„Manau, daugelis tikrai dar prieš kelis mėnesius nurašė infliacijos riziką dėl aiškios priežasties – pastarąjį amžiaus ketvirtį infliacijos išsivysčiusiose valstybėse nebuvo, ir kai tu matai tokį ilgą periodą be jos, nesvarbu, kas vyktų, susitaikai ir sakai, kad jos turbūt nebus.

Yra ir dar vienas svarbus infliacijos šaltinis, tai – didelis sukauptas vartojimo ir investicijų pasiūlos potencialas. Per metus gyventojų indėliai išaugo daugiau nei penktadaliu, įmonių – 40 proc. <...>, matydami krizės pabaigą žmonės tuos pinigus išleis ir bus ekonomikos augimas, jis pavirs į didesnę infliaciją ir į didesnius svyravimus finansų rinkose, kuriems reikia pasiruošti“, – įspėjo ekonomistas.