Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) įspėja, kad sporto klubai užsidarys, jeigu skubiai negaus valstybės paramos. Ji prašo valdžios subsidijas skirstyti pagal gautas pajamas.

Apklausoje, kurią 2021 m. sausį atliko asociacija, net 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad nesulaukus skubios pagalbos jiems gresia bankrotas.

Asociacijos prezidentas, sporto ir sveikatingumo tinklo „Impuls“ generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė, kad šešis mėnesius uždarytiems sporto klubams iš valstybės gautos paramos neužteks padengti visus nuostolius.

Anot jo, sveikatingumo ir sporto klubų pajamos karantinų metu krito 90–100 proc., o Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) subsidija, kaip tikina, nėra pilnai tinkamas sektoriaus finansavimo būdas, nes didelei daliai trenerių dirbant individualios veiklos principu, būtent nuomos bei komunaliniai mokesčiai yra reikšmingiausi kaštai. Todėl jis siūlo valstybei šiam verslui mokėti subsidijas pagal jų 2019 metų pajamas.

„Siūlome rištis prie pajamų, tai lengviausiai paskaičiuojamas metodas. Kalbame apie 20 mln. eurų pagalbą. Tiek pajamų 2019 metais per pusmetį sporto klubai generavo“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo jis.

V. Šiugždinis akcentavo, kad sporto sektoriaus veikla yra sezoniška – pagrindiniai metų pardavimai vyksta spalio-kovo mėnesiais.

„Nesuprantame, kodėl siūlomas nuomos arba komunalinių kaštų padengimas apsiriboja 2021 m. vasario-balandžio mėnesiais – sporto klubai uždaryti jau nuo lapkričio. O vertinant pirmąjį karantiną bei ypatingą verslo sezoniškumą, vienintelis būdas išsaugoti sektorių yra kompensuoti negautas pajamas. Tik tokiu būdu bus galima finansuoti veiklą per nuostolingą vasaros sezoną ir tęsti ją rudenį“, – anksčiau kalbėjo V. Šiugždinis.

Vidmantas Šiugždinis
Foto: Organizacijos nuotr.

Vilniaus sporto klubo „The One“ vadovė ir mažesnių sporto klubų atstovė Jurga Masulevičiūtė trečiadienį komiteto posėdžio metu pridūrė, kad situacija – kritinė.

„90 proc. mažųjų sporto klubų kalba apie užsidarymą, jeigu šiandien negauna paramos. Nuomos kompensavimas būtų gelbėjimasis čia ir dabar, be Vyriausybės pagalbos šiandien šio sektoriaus neliks. Vasara – ne tas sezonas, kuris mums padės išgyventi, net jeigu leis veiklą“, – tikina ji.

„Sveikos gyvensenos instituto“ vadovas Tomas Liubertas atkreipė dėmesį, kad sveikatingumo sektorius sudaro 8 proc. paslaugų BVP.

„Tai – gigantiškas skaičius, turint omeny sezoną, iš esmės visi sėdime be pajamų, ir ateinančią vasarą sektorius žlugs. 8 proc. BVP tiesiog nuplauks“, – sako T. Liubertas.

Apie savo patiriamus nuostolius kalbėjo ir profesionalių sporto klubų atstovai. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vadovas Remigijus Milašius tikino, kad lyga dėl pandemijos patyrė 13 mln. eurų nuostolių. Anot jo, „Žalgirio“ praradimai siekia 6 mln. eurų.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas pažymėjo, kad federacijos, vienijančios 135 narius, bendri nuostoliai siekia 14 mln. 700 tūkst., didžioji dalis – 5 mln. 500 tūkst. Eur – sudaro nuostoliai dėl bilietų.

„Du renginiai jau įvyko. Olimpinė čempionato atranka, kuri vyko be žiūrovų. Tu sukuri pridėtinę vertę, užimi viešbučius, transportą, logistiką, įvykdai įsipareigojimus, bet, deja, pajamų negali gauti“, – kalbėjo M. Špokas.

„Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas antrina, kad negaunama pajamų daugiausiai iš bilietų: „Rėmėjai mažina biudžetus, nes pelnai pas visus mažėja, bandome jų neprarasti. Vėluojame žaidėjams mokėti algas. Jei negausime kompensacijų, skolos vilksis ir galvosime, kaip iš ateities sezono tai grąžinti. Situacija liūdna. Neprašytume kompensacijų, jei būtų žiūrovų. Dabar neturime meškerės, su kuria uždirbtume pinigų, todėl ir kreipiamės.“

Paulius Motiejūnas

Ministerijos neranda pinigų

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pažymi, kad naujoms priemonėms ministerija negavo ir neturi pinigų, tačiau atkreipė dėmesį, kad sporto sektorius gali pasinaudoti dabar galiojančiomis paramos priemonėmis.

„Kalbant apie sporto klubus, priemonėje, kuri netrukus pradės veikti, yra ne tik subsidija pagal GPM, bet ir pradelstus neapmokėtus pastoviuosius kaštus, tokius kaip nuoma ir pan. Tai yra numatyta, nes žinome, kad tai aktualu ir ne visi per GPM priemone gali pasidengti.

Naujoms priemonėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija negavo pinigų. Biudžete numatyta 230 mln. Eur subsidijoms, paskoloms ir kt. pagalbos priemonėms. Ministerija yra suplanavusi daugiau, įvertinant vidinius rezervus, kuriuos radome. Dabartinių priemonių jau yra už 350 mln. Eur“, – dėsto V. Jurgutis.

Jo teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia horizontalias, o ne sektorines, priemones, todėl dėl paramos sporto klubams esą reikėtų kreiptis į kitą ministeriją, atsakingą už sporto sektorių.

„Jei Vyriausybė ar Seimas rastų papildomų pinigų, sektorinės ministerijos būtų profesionalesnės parengti specifines priemones – pagal krepšinio bilietus ar kt., o Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų daryti horizontalias priemones.

Jeigu Vyriausybė priimtų kitus sprendimus ir mus įpareigos, parengsime, nesikratysime atsakomybės. Esminis dalykas – ne kaip, o iš kokių lėšų turėtų būti finansuojama, nes kol kas Seimo patvirtintame biudžete papildomų milijonų subsidijoms nėra“, – tikina V. Jurgutis.

Vincas Jurgutis

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas posėdyje taip pat pabrėžė, kad papildomų lėšų ministerija neturi: „Savo resursuose nedisponuojame kažkokiomis lėšomis, kurias būtų galima panaudoti kaip kompensacijas. Jeigu būtų rasta lėšų, sutiktume parengti vertikalias priemones. Mes galime tik iš kažko paimti ir kažkam skirti, resursais nedisponuojame.“

Finansų viceministras Gediminas Narkūnas sako, kad laisvų lėšų dar didesnei paramai nėra.

„Vyriausybė turi tam tikrą rezervą kovidinėms priemonėms, bet tas rezervas priimtas ir paskirstytas tam tikriems tikslams. Kiekviena ministerija turi savo asignavimus, eilutę Vyriausybės rezerviniame fonde. Papildomo šaltinio, kad nereikėtų iš kažko atimti, nėra, tik skolinantis“, – tikina jis.

Seimo nariai komitete taip pat atkreipė dėmesį, kad yra galimybė skolintis, tačiau finansų viceministras nenorėjo spekuliuoti dėl skolinimosi sumų ir papildomų asignavimų skyrimų vienai ar kitai sričiai. Jis pažymėjo, kad planuose – biudžeto tikslinimas.

„Kiek tų lėšų reikėtų ir ką tikslingiausia reikėtų finansuoti – ar žemės ūkį, ar sportą, nes ir vienas, ir kitas prisideda prie BVP, yra sutarimo klausimas“, – kalbėjo G. Narkūnas.

Seimo narys Lukas Savickas apibendrino, kad ministerijos tik stumdosi viena nuo kitos ir sako, kad nėra pinigų.

„Visi ministrai sako, kad negalima svarstyti naujos priemonės, dėl to, kad nenumatyta tam lėšų. Jei pasirinktas kelias kiekvieną specifinę priemonę atskirai svarstyti biudžete, tuomet prašykime, kad ministerijos inicijuotų, kaip ir žada, teiktų biudžeto papildymą pavasario sesijai, kuri prasideda kitą savaitę, greituoju būdu. Tuomet bus galima numatyti specifines priemones ir lėšas. Bet tuomet tai reikalaus kiekvieną kartą atskiro Seimo sprendimo“, – pastebi jis.

Sporto klubas
Foto: AP / Scanpix

Sveikatingumo klubai: nesulaukus skubios pagalbos 90 proc. gresia bankrotas

Pirmadienį Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) raštu kreipėsi į Ekonomikos ir Inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę ir viceministrą Vincą Jurgutį bei Švietimo, Mokslo ir Sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę dėl kompensacijų paketo sveikatingumo ir sporto sektoriui, kuris yra vienas labiausiai nukentėjusių karantinų metu.

„Nuo 2020 m. lapkričio 7 dienos esame uždaryti. Per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos jau pusę metų, o visą likusį laikotarpį paslaugos buvo apribotos. Be to, sektoriaus veikla yra labai sezoniška ir pagrindiniai metų pardavimai vykdomi spalio-kovo mėnesiais. 2021 m. nei lankytojų, nei pajamų srautas atsistatyti dar negalės, nepriklausomai nuo klubų atidarymo datos – anksčiausiai į vėžes galima planuoti sugrįžti 2022 m. pabaigoje, bet iki tol reikia išgyventi“, – LSKA prezidentas Vidmantas Šiugždinis.

Nors LSKA teigiamai vertina 2021 m. valstybės pastangas teikti pagalbos priemones antruoju pagalbos paketu kompensuojant GPM arba sąnaudas verslams praradusiems daugiau kaip 60 proc. pajamų, tačiau, anot asociacijos, jau būtinas skubus trečias paramos paketas dar labiau nukentėjusiems verslams.

Nuo vasario 15 d. Vyriausybė leido vykdyti individualius fizinio aktyvumo užsiėmimus lauke, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.