Užsakymai smarkiai krito, teko atleisti apie 200 darbuotojų
Kaip teigia įmonių grupės įkūrėjas ir vadovas Petras Narbutas, pandemija stipriai palietė biurų ir biuro baldų rinkas, todėl mažėjo ir įmonių grupės pardavimai. 2019 m. įmonių „Narbutas International“ ir „Narbutas Lietuva“ pardavimo pajamos sudarė 98,8 mln. Eur, o pernai jos siekė 93,4 mln. Eur.
„Pandemijos pradžioje kelis mėnesius buvo smarkiai kritę užsakymai, buvome prastovose. Neturime ilgalaikių sutarčių, gauname užsakymus ir juos įvykdome per 2-3 savaites ar mėnesį. Tačiau krizei buvome pasiruošę, susitvarkėme, o paskui užsakymai grįžo. Aišku, nėra tokių skaičių, kuriuos strategiškai planavome. Dabar grįžome maždaug į 2019 metų lygį. Sakyčiau, normaliai dirbame, laukiame, kol viskas pasibaigs ir augsime kaip augome pastaruosius 10 metų“, – kalba P. Narbutas.
Kritus užsakymams, gamybinėje įmonėje „Narbutas International“ teko atleisti dalį darbuotojų. Kaip rodo Rekvizitai.lt pateikti „Sodros“ duomenys, nuo pernai kovo pabaigos iki rugpjūčio vidurio darbuotojų skaičius mažėjo, bendras pokytis – apie 200 darbuotojų.
„Kadangi daug metų augome daugiau nei 30 proc., žmonių skaičius buvo orientuotas į prielaidą, kad augame ir toliau augsime. Kadangi kritome, turėjome sumažinti žmonių skaičių gamybinėje įmonėje, o pardavimų pajėgumų nemažinome. Dabar tas skaičius stabilizavosi“, – komentuoja vadovas.
Sunkumai dėl tiekimo grandinių ir logistikos
Sunkumų baldų gamintojui taip pat kelia trūkinėjanti tiekimo grandinė: „Tai vienos žaliavos trūksta, tai kitos, vienas tiekėjas uždarytas dėl viruso, kitas turi problemų su logistika.“
P. Narbutas tikina, kad virusas į gamybos įmonę įsisukęs nebuvo, tad jos visai stabdyti neteko, mat nuo pat pandemijos pradžios ėmėsi griežtų saugumo priemonių.
„Į virusą iškart sureagavome – nusipirkome termovizorius, į gamyklą niekas negalėjo įeiti nepasimatavęs temperatūros, taip pat dezinfekavimo priemonės. Nepaisant to, kad Ukmergė Lietuvos žemėlapyje pačioje pradžioje buvo „deganti“, įmonė stipriai nenukentėjo, viduje neturėjome paplitimo. Jei ir buvo keletas, tai iš išorės. Šiuo metu ir Ukmergė visa gerai atrodo, ir mes. Dabar yra du sergantys darbuotojai, kurie artimiausiu metu jau grįžta į darbą, ir neturėsime nė vieno sergančiojo gamykloje“, – pasakoja jis.
„Narbuto“ viena pagrindinių eksporto rinkų – Jungtinė Karalystė (JK). Pagal eksporto apimtis, ši šalis – pirmoje vietoje, jai tenka 12-13 proc. pardavimų, tačiau Prancūzija ir Vokietija taip pat neatsilieka. Paklaustas, ar dėl įvykusio „Brexit“ įmonių grupė patiria sunkumų, pašnekovas tikina, kad didesnių problemų nekilo.
„Vietiniai mūsų partneriai JK šiek tiek gal daugiau problemų turi. Mes daugiau problemų turime su logistika. Sunkvežimiai neturi krovinių iš Anglijos, sunkiau ir brangiau rasti mašinų, bet visi jų (sunkumų – Delfi) turi. Anglija vis tiek išlieka pirmoje vietoje, nors Prancūzija jau kelis metus lipa ant kojų, Vokietija taip pat sparčiai auga, praeitais metais ten neturėjome kritimo. Vokietijoje augimas kompensavo kritimą, tad galbūt šalis greitai išeis į pirmą vietą“, – pasakoja P. Narbutas.
Į naują gamyklą investuoja nuosavus 25 mln. Eur
Nepaisant patiriamų sunkumų, „Narbutas“ šiemet investuoja į plėtrą. Ukmergėje statomas naujas 21,8 tūkst. kv. m gamyklos pastatas. Investuojamos 25 mln. Eur nuosavos bendrovės lėšos leis išplėsti esamą 36,6 tūkst. kv. m plotą ir padidinti gamybinius pajėgumus 2,5–3 kartus.
Kaip teigia įmonių grupės vadovas, pandemija paveikė šalių ekonomikas ir verslą, tačiau nuosekli įmonės strategija – platus prekybos partnerių tinklas ir produkcijos eksportas į skirtingas pasaulio šalis – leidžia žvelgti į ateitį optimistiškai.
„Šiuo metu esame stabilioje situacijoje ir manome, kad galbūt jau kitais metais, kai pandemija bus suvaldyta, mūsų pardavimai ir gamybos apimtys vėl kils į viršų. Būtent dėl to šį laiką mes ir norime išnaudoti plėtrai“, – pažymi P. Narbutas.
Anot jo, naujai gamyklai įmonių grupė ruošėsi jau seniai: „Kai prasidėjo pandemija, nustojome skubėti. Tačiau sakiau, kad viską susitvarkome, ir kai galėsime, spausime starto mygtuką. Mes jį paspaudėme vasario mėnesį ir turime tikslą, kad rudenį projektas būtų baigtas, nes daug paruošiamųjų darbų jau padaryta.“
Naujas projektas yra tos pačios Ukmergėje veikiančios gamyklos praplėtimas toje pačioje teritorijoje, tad, pašnekovo teigimu, didelių iššūkių nekyla. P. Narbutas taip pat pažymi, kad investuojamos nuosavos, o ne skolintos, lėšos.
„Pati investicija – nemaža. Investuojame savo lėšas – tiek tas, kurias esame sukaupę, tiek tas, kurias planuojame uždirbti per metus.
Kadangi savo istorijoje turėjome vieną skaudžią pamoką, todėl, manau, kad reikia skolintis tada, kai tik pradedi verslą, esi jaunas verslas. Kaip ir šeimos – kreditus turi imti jaunos šeimos, kai subręsta, jo nebeturėtų imti“, – sako jis.
Gamybą planuoja pradėti rudenį
Naujame gamyklos pastate bus įdiegtos technologijos, kurios užtikrins efektyvesnį gamybos procesą, dar aukštesnę produkcijos kokybę ir leis rinkai pasiūlyti naujų biuro baldų, praplečiant minkštųjų, akustinių ir nestandartinių baldų kategorijas.
Numatoma naujos gamyklos statybų pabaiga – šių metų rugpjūčio mėnesį, o pirmųjų technologijų įdiegimas – rugsėjį. Vadovas tikina, kad gamykla turėtų būti pastatyta laiku ir sklandžiai. „Narbutas“ generaliniu rangovu pasirinko kaimynus – „Ukmergės statybą“.
„Rinkomės iš visų, bet galiausiai pasirinkome „Ukmergės statybą“, mūsų kaimynus. Tai žinome situaciją, bendraujame, palaikome ryšius, remiame. Jei yra problemų, paderiname mokėjimų. Manau, kad viskas bus pastatyta laiku ir sklandžiai“, – sako jis.
Planuoja tolesnę plėtrą
Per penkerius metus „Narbutas“ planuoja patrigubinti savo pardavimų apimtis. Šiuo metu įmonių grupė Lietuvoje parduoda apie 3-4 proc. produkcijos, ateityje didinant apimtis, ši dalis toliau mažės.
Pasak P. Narbuto, įmonių grupė yra numačiusi ir kitus plėtros etapus, tačiau konkrečiai kalbėti esą dar neleidžia dabartinė pandeminė situacija.
„Per pandemiją dauguma atrado, kad visai neblogai kartais padirbėti iš namų, manau, mes patys neskubėsime plėsti biuro, dalis darbuotojų toliau dirbs iš namų. Biuruose atitinkamai reikės mažiau darbo vietų ir ploto. Tai reiškia, kad rinkos tiek procentų ir trauksis.
Kiek toje besitraukiančioje rinkoje mums seksis konkuruoti ir augti, sunku pasakyti, kai mes visada augome daugiau nei rinka. Planus teks peržiūrėti. Kol kas pagal tai, kaip mums dabar sekasi pandemijos sąlygomis, esu optimistas ir todėl nestabdome plėtros“, – teigia vadovas.
Sukurs pusšimtį naujų darbo vietų
Kartu su įgyvendinama gamybos plėtra bus kuriamos ir naujos darbo vietos Ukmergės regiono gyventojams. Pastačius naują gamyklos pastatą tikimasi įdarbinti apie pusšimtį darbuotojų. Pasak P. Narbuto, Ukmergėje rasti tokį darbuotojų skaičių nėra problema.
„Kai manęs klausia, kiek sukursime darbo vietų, visada sakau – o kam darbo vietų? Kiek iš jų bus robotai, kiek iš jų žmonės. Procesas vyksta dviem kryptimis. Plečiame savo pardavimų ir gamybos apimtis, kaip ir daugėja darbo vietų. Iš kitos pusės, perkame naujesnius našesnius įrengimus, pakeičiame žmones robotais. Robotus taikome ne tik gamyboje, bet ir visuose procesuose – valdymo procedūrose ir buhalterijoje.
Jeigu per penkerius metus turime tikslą patrigubinti savo apyvartą, ar mūsų darbuotojų skaičių padidinsime 50 proc., ar 70 proc., sunku pasakyti. Labai priklausys nuo to, kaip seksis robotizuotis. Šiandien vertiname, kad bus sukurta 50 darbo vietų“, – sako P. Narbutas.
Kaip teigia pašnekovas, atrodytų, kad baldų fabrike turėtų dirbti baldininkai ir staliai, bet dažniausiai reikia paprastų darbininkų arba kompiuterizuotų staklių operatorių. „Kad toks operatorius būtų geras, kiekvienas jaunas motyvuotas žmogus susidraugauja su ekranu greičiau, nei baigęs tris aukštąsias mokyklas. Todėl neturime problemų juos apmokyti dirbti su staklėmis. Mums užtenka, kad ateitų sveiki, motyvuoti žmonės, mes juos apmokome, sudarome visas sąlygas dirbti“, – tikina jis.
Vienas geidžiamiausių rajono darbdavių
„Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas „Narbutas International“ šių metų sausį siekė 1,79 tūkst. Eur prieš mokesčius, o mediana sudarė 1,371 tūkst. Eur. Tačiau, pasak vadovo, atlyginimas – tik vienas iš motyvacijos dedamųjų, tad jo nereikia taip sureikšminti.
Vienas didžiausių rajono darbdavių įgyvendina įvairias papildomas motyvacines priemones – suteikia asmens sveikatos draudimą, premijas, priklausančias nuo įmonės rezultatų, galimybę kelti kvalifikaciją mokymuose ar tarptautinėse parodose ir kitas kompetencijų kėlimo programas.
„Žmogus nori dirbti pas mus, visų pirma, dėl to, kaip jis jaučiasi, kokioje aplinkoje dirba, kokiomis sąlygomis ir kokį atlyginimą gauna. Mūsų atlyginimai yra konkurencingi, prie tų atlyginimų darbuotojai gauna daug kitų sąlygų, kurios yra geresnės ne tik visoje Ukmergėje.
Kai pas nieką nebeliktų darbuotojų, tik tada pas mus pradėtų jų trūkti. Kol dar yra Ukmergėje darbuotojų, jie pas mus ateis. Galėtų sakyti, kad plečiamės ir nuskriaudžiame kitus verslus, iš jų perviliodami darbuotojus, bet manau, kad kitos įmonės supranta, kad mes nekonkuruojame tarpusavyje dėl darbuotojų. Mes dėl darbuotojų konkuruojame su emigracija.
Mūsų tikslas – kad atlyginimai, gyvenimo ir darbo kokybė būtų tokia, kad jie mielai grįžtų. Mūsų administracijoje, kur dirba klientų aptarnavimo specialistai, reikia užsienio kalbų. Sakyčiau, kad išvis nėra nė vieno darbuotojo, kuris nebūtų gyvenęs ir dirbęs užsienyje“, – dėsto P. Narbutas.
„Visai nebijau, kad Ukmergėje visai neliks darbuotojų, jie grįš į Lietuvą“, – priduria jis.
