Regionų verslininkams skauda dėl brangstančių žaliavų ir apribojimų: nerimą kelia ir planuojami mokesčių pokyčiai

Argi esamų problemų verslui nepakanka, jei dar svarstomos galimybės koreguoti mokesčius, klausia regioninį verslą atstovaujančių asociacijų vadovai. Anot jų, šiuo metu verslas susiduria su aibe problemų: kylančios žaliavų kainos, pabrangęs transportas konteineriais, karantino ribojimai ir COVID-19 židiniai. Jei po pirmojo karantino buvo galima atnaujinti pristabdytus projektus, dabar naujų projektų imtis vengiama.

Laidoje „Delfi Tema“ dalyvavo Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regioninių verslo asociacijų vadovai. Jie įspėjo, kad esamoje situacijoje ir taip sudėtinga – brangsta žaliavos, tenka kovoti su koronaviruso židiniais.

Tačiau papildomų baimių įneša norai pakoreguoti mokesčius: tiek savivaldybių lygmeniu svarstant apie rinkliavas, tiek mokesčius, įskaitant paveldėjimo reglamentavimą, svarstant nacionaliniu lygmeniu.

Verslo atstovai patikina, kad šalyje verslininkai jau brandūs ir turėdami galimybes veikti jie patys rūpinasi veiklos saugumu, tęstinumu.

Panevėžyje gąsdina žaliavų kainos

Stambusis ir vidutinis verslas net ir per pandemiją dažniausiai dirbo – labiau nei pati pandemija jį gąsdina atsiritusios pasekmės, paaiškina Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas.

„Konkrečiai turiu omenyje pabrangusias žaliavas, kurios pabrango turbūt gal net 50 proc., o kai kuriais atvejais ir dar daugiau, kalbu apie metalus, apie plastikus. Taip pat apie konteinerinį transportą, kuris per Kalėdas, per Naujuosius metus buvo pabrangęs tris kartus, vežant krovinius iš tolimųjų Rytų. Šios pasekmės ir toliau pasikartojantys susirgimai kai kuriose įmonėse, židiniai, yra tikrai nemaži iššūkiai, kuriuos verslas turi suvaldyti“, – pasakoja M. Gudas.

Anot jo, šiandien labiausiai kenčia tie darbdaviai, kurių versle sprendimai priimami lėtai – pvz., sunkiojoje pramonėje.

„Statyti ar nestatyti laivą ar fabriką – dauguma didžiųjų investicijų buvo sustabdytos ir visos pramonės šakos, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja tokių verslų kūrime, patyrė sunkesnį išbandymą. Laivų pramonės, tiltų statybos ar apskritai statybos projektus, kurie buvo pradėti, dažnu atveju apsimokėjo pabaigti. Bet neprasidėjo nauji“, – sako M. Gudas.

Jis lygina, kad po pirmojo karantino daug įmonių atnaujino sustabdytus projektus ir taip gegužė ar birželis kai kurioms buvo rekordiniai mėnesiai.

„Bet šiandieną esame tokioje stadijoje, kai nauji projektai nepradedami ir laukiama stabilesnių laikų. Būtent ir dėl žaliavų pabrangimo. Supraskime, jei kažkada buvo pasirašytos sutartys ir priiminėjami sprendimai, žaliavoms šitaip pabrangus tie kontraktai tampa nuostolingi. Ir vėl pasaulis, tiekimo grandinės lūkuriuoja , tiek metalų, tiek tauriųjų metalų, tiek plastikų sektoriuose“, – sako M. Gudas.

Panevėžyje veikia automobilių komponentų, elektronikos pramonės, kabelių gamintojai ar elektroninių komponentų surinkėjai, kuriems aktualios vario kainos.

„O varis per paskutinį pusmetį yra pabrangęs bene dvigubai. Tai turim tokią tikrai turbulentinę situaciją“, – atsiduso M. Gudas.

Kaune geriausiai laikosi chemijos pramonė ir baldininkai

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius patikina, kad šios problemos analogiškos ir kitiems regionams. Asociacijos apklausos metu 69 procentai įmonių nurodė, kad su pandemija susijusios priežastys, tokios kaip darbuotojų sergamumas, tiekimo grandinių trūkinėjimas, karantino įvedimas yra didžiausia rizika verslui artimiausią pusmetį.

„Optimistiškiausios nuotaikos yra chemijos pramonės gamyklų ir baldų gamyklos sektoriuose. Taip pat daugiau mažiau nuosaikios teigiamos ir kai kurios neigiamos nuotaikos vyrauja metalo, kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių sektoriuose. Ir neigiamos nuotaikos vyrauja maisto, tekstilės gaminių, drabužių, medienos, guminių ar plastikinių gaminių ir kitų nemetalo produktų gamybos sektoriuose“, – vardijo J. Guzavičius.

Anot jo, gamybininkai tikisi atsigavimo, pastebimas teigiamas lūkesčių pokytis, todėl čia atlyginimai taip pat auga.

„Aš jaučiu, kad koronavirusas taip greitai dar neišsispręs, bet mes priprasime su juo gyventi, nes mes praktiškai kitų išeičių ir neturime“, – kalbėjo J. Guzavičius.

Jis pritarė, kad metalų kainos kerta ir Kauno pramonei.

„Visi Europos gamintojai perspėjo, kad metalai brangsta, ir įvairiai, apie 35-37 proc, spalvotieji metalai – 25-30 proc. Bet visi informuoja, kad dar turi sukaupę medžiagų iš anksčiau ir dar nesiruošia branginti produkcijos – tai aktualu praktiškai visas įmones. Tačiau kažkada iš tiesų tas planuojamas pabranginimas įvyks ir turime tam ruoštis“, – paaiškino J. Guzavičius.

Klaipėdoje labiausiai nukentėjo smulkiausi verslininkai

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidentas Aras Mileška atkreipė dėmesį į smulkųjį ir vidutinį verslą, kur situacija yra prasčiausia.

„Vertinant smulkiuosius prekybininkus turgavietėse, mažas parduotuves, kurios negali persiorientuoti į internetinę prekybą – šioje vietoje sunki ir sudėtinga padėtis. Nemažai paliesta barų, restoranų veikla, kur stipriai atsiliepė. Tokie sektoriai kaip kirpyklos, nors kažkiek pradeda veiklą, bet tikrai dar ne tokiais tempais, kad galėtų pilnai atsigauti. Taip pat sporto sektorius, sporto klubai – jie iki šiol negali funkcionuoti“, – vardijo A. Mileška.

Pajūrio kurortų verslininkų nuotaikos yra liūdnos, patikino jis, o turizmas yra vienas labiausiai nukentėjusių sektorių.

„Turizmas manyčiau, kaip ir visoj Lietuvoje, daugiausiai nukentėjo, tai sektorius, kuris daugiausia turėjo nuostolių. Manyčiau, mes visi būtume nesąžiningi sau sakydami, kad šis sektorius gali šią vasarą atsigauti. O išgyventi metus be sveikų pajamų, yra sudėtinga. Šitas sektorius tikriausiai patirs daugiausia permainų ir būtų dar ne taip skaudu, jei mūsų vietiniai politikai nesugalvotų svarstyti vietos rinkliavų padidinimą mieste, ypač šiuo periodu, kada ir tų mašinų atrodytų nedaug, ir tų turistų nėra tiek daug“, – apie problemas kalbėjo A. Mileška.

Prašo stabilumo dėl mokesčių

Kauno verslininkų atstovas J. Guzavičius įvardija, kad viena iš pagrindinių rizikų verslui – nestabili Lietuvos reguliacinė, įskaitant mokesčių politikos, sistema.

„Labai gaila, kad pas kalbama apie kažkokių naujų mokesčių įvedimą Lietuvoje: ar tai būtų NT mokesčių didinimas, ar kas nors kito. Yra absurdiškų pasiūlymų Seime net keisti paveldėjimo įstatymą, kad vaikai negalėtų iš tėvų paveldėti pramonės įmonės, kuri įkainota daugiau nei 1 mln. eurų, o tai visai nedidelė įmonė. (…) Tai čia kažkoks absurdas, tokie klausimai gali kilti Rusijoje ar Kinijoje“, – nuogąstavo J. Guzavičius.

Anot jo, valdžios priimami sprendimai gali būti didžiausias papildomas neigiamas faktorius verslui karantino metu.

„Seimo nariai turėtų būti atsargūs su įvairias pasiūlymais, juo labiau dėl mokesčių didinimo. Net ir prezidento mokesčių didinimo reforma turėtų būti labai santūriai delikačiai atliekama, kad tikrai nedidintų verslui jokios naštos. Šiuo metu našta verslui yra milžiniška ir ją didinti turbūt būtų jau virš galimybių“, – kalbėjo J. Guzavičius.

Klaipėdos verslo atstovas A. Mileška patikino, kad ir savivaldybės turėtų susilaikyti nuo nepamatuotų sprendimų, pvz., didinti rinkliavas. Jis pabrėžė, kad kai kurie verslai šiuo metu gali egzistuoti vien dėl to, kad gauna valstybės paramą.

„Aišku, verslas prisitaikys bet kuriuo atveju ir išliks – keisis sąlygos, kažkas pabrangs. Tik šiuo atveju yra klausimas, ar valdžia palengvins verslo naštą, ar apsunkins. Šiuo metu norėtųsi, kad kai kurie klausimai nekiltų ir nebūtų svarstomi kažkokie mokesčių verslui klausimai. Netgi mokesčiai kai kuriems gyventojams gali atsiliepti mokesčiais verslui arba apsunkinti jo padėtį“, – pritarė A. Mileška.

Darbuotojų testavimą trikdo didelės eilės

Paklaustas, kodėl verslininkai nepakankamai aktyviai testuoja darbuotojus, Kauno verslininkų atstovas J. Guzavičius paaiškino, kad verslas testavimu yra suinteresuotas, ir kreipiasi dėl paramos. Tačiau į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją buvo kreiptasi dėl to, kad testuoti darbuotojus būtų galima ir privačiose klinikose.

„Jei žmogus testuojasi stacionariai, ten kartais būna pakankamai didelės eilės ir darbuotoją reikia atitraukti nuo darbo. Ne nuo visų darbų galima atitraukti, kai kur yra nepertraukiamas procesas ir yra sudėtingiau“, – sako J. Guzavičius.

Jis paaiškino, kad jo vadovaujamoje įmonėje („Kauno tiltai“) prieš Naujuosius metus darbuotojai buvo testuoti greitaisiais testais ir buvo rasta apie 20 darbuotojų, kurie turėjo antikūnių, nors anksčiau neturėjo simptomų – iki tol įmonėje buvo nustatyta 18 kitų darbuotojų, kuriems pasireiškė liga su simptomais.

„Testavimas ypač svarbu, ir privačiose įmonėse testų kaina tuoj bus analogiška kaip ir kitur, kur testavimą organizuoja savivaldybės. Tai būtų palengvinimas, kad mes negaištume brangaus darbo laiko“, – teigė J. Guzavičius ir paminėjo, kad turėtų būti galimybės testavimą atlikti periodiškai.

Panevėžio atstovas M. Gudas apgailestavo, kad pasigendama tikėjimo verslu ir taikomi apribojimai veiklai.

„Pats verslas suinteresuotas ir sąlyginai sąmoningas galėtų atlikti daug tų kontrolės veiksmų ir pačios pandeminės situacijos suvaldymo. Nes pats skaudžiausias dalykas – kai tau neleidžia visiškai rinktis ir nepalieka jokių pasirinkimų“, – paaiškino M. Gudas.

Anot jo, įmonės saugos priemones pradėjo taikyti dar kovą, kai pati valstybė neturėjo išleidusi jokių rekomendacijų ir „bandė suprasti, kas vyksta“.

„Jau tada įmonėse darbuotojai vaikščiojo ir su kaukėmis, ir buvo matuojama temperatūra, pildomos deklaracijos, dezinfekuojamos rankos, paviršiai, darbo vietos. Verslas yra sąmoningas ir iš tikrųjų manau, kad reikėtų labiau pasitikėti tiek smulkiu, tiek vidutiniu, tiek stambiuoju verslu. Lietuvos verslas yra jau brandus ir gali nešti daugiau atsakomybės pats“, – kalbėjo laidos dalyvis.

Ar regionų atskirtis mažės, priklausys nuo to, kur kryps lėšos

Ar regioninė atskirtis po pandemijos galėtų mažėti? Tai priklausys nuo to, kur liesis ES parama, investicijos, ar bus sudarytos galimybės regionų verslininkams gauti paskolų, patikina Panevėžio verslininkų atstovas M. Gudas.

„Turime suprasti, kad per paskutinius metus buvo visam pasaulyje įlietas nežmoniškas kiekis pinigų, ir tie pinigai jau dabar yra rinkoje arba dar bus išdalinti paskolų, subsidijų forma per artimiausius metus. Regionuose atskirtis lyginant su Vilniumi šiandien yra žymiai didesnė. Jei padarysime regionuose prieinamus finansus, kad pinigai, investicijos, ypač į pažangias priemones, ateitų, turėsime atskirtį mažesnę. Jei to nepadarysime, ta atskirtis gali ir didėti“, – paaiškino M. Gudas.

Jis atkreipė dėmesį, kad regionų verslininkams gerokai sunkiau gauti finansavimo paskolomis.

„Nacionaliniai bankai, veikiantys mūsų šalyje, ne visada nori pripažinti NT kaip užstatą gauti paskolas regionuose, kadangi regionuose turtas mažiau likvidus, patrauklus. Bankai nenoriai skolina būtent dėl užstato nebuvimo. Dėl to regioninės įmonės, siekdamos investuoti į pažangesnes priemones, į atsinaujinančios energetikos, skaitmenizavimo, automatizavimo sprendimus atsiduria nepavydėtinoje situacijoje“, – kalbėjo M. Gudas.

Klaipėdos verslininkų atstovas A. Mileška akcentavo, kad pandemija verslininkams atnešė ir naujų galimybių.

„Pandemija tikrai davė daug laiko verslininkams susimastyti, apgalvoti vykdomą veiklą, jie pamatė, kiek veiklos rizikingos, kai kurie pradėjo arba diversifikuoti savo veiklas, arba eiti į naujas šakas. Manyčiau, kad šioje vietoje verslas tikrai gavo pamokas iš pandemijos ir ta pamoka ne visada yra liūdna. (…) Pvz., IT sektorius pamatė didžiulę nišą, kad galima dirbti iš namų, ir tokių atveju įtraukti į darbą ne tik lietuvius specialistus, bet ir iš kitų šalių – su jais lengviau dirbti. Anksčiau to nematė, nes manė, kad galima tik biure dirbti ir kito našaus darbo varianto praktiškai negali būti“, – kalbėjo A. Mileška.

Anot jo, smulkieji prekybininkai, kurie pabandė keltis į internetą, kai kuriais atvejais sudomino ne tik vietinę rinką, bet ir ėmė pardavinėti tarptautinėje erdvėje, naudodamiesi socialiniais tinklais.