Žinomo biotechnologo, verslininko, medicinos centrų „Northway“ steigėjo prof. Vlado Algirdo Bumelio teigimu, šioje ekonomikos strategijoje turi atsirasti tos ekonomikos sritys ir sektoriai, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę: „Aukšta pridėtinė vertė yra galima ten, kur yra mažai konkurencijos, arba ten, kur sukuriami naujoviški produktai. Tokie produktai atsiranda sektoriuose, kurie paremti mokslu ir inovacijomis.“

Tinkamai investavę galime pasiekti Singapūro lygį

Kaip rašoma Vilniaus universiteto pranešime, verslininkas įsitikinęs – reikia skatinti inovacijas tose srityse, kuriose Lietuva jau turi labai stiprų mokslo ir verslo įdirbį, nes, šiandien startavę su naujomis mokslo sritimis, rezultatus taikant tuos mokslus versle turėtume tik po 30 metų.

Profesoriaus manymu, viena perspektyviausių sričių Lietuvoje yra biotechnologijos. Šios srities mokslininkai, dirbantys mūsų šalyje, yra pasaulinio lygio, o Lietuvoje veikiančios net kelios tarptautinės biotechnologijų kompanijos čia atėjo įsigijusios vietos mokslininkų ir verslininkų sukurtas įmones.

„Šiuo metu Lietuvoje 1,5 proc. BVP kuria biotechnologijų sektorius, jis per pastaruosius metus paaugo per 70 proc., ir tai yra kelis kartus daugiau nei bet kuri kita Lietuvoje paramos pinigais per tą laiką skatinta ekonomikos sritis. Jei per ateinančius metus į šį sektorių investuosime dar 200 milijonų, po 5 metų turėsime 5 proc. BVP iš šio sektoriaus, o tai yra Singapūro lygis“, – įsitikinęs prof. V. A. Bumelis.

Jis pabrėžia, kad nors biotechnologijos – ne vienintelė mokslo ir verslo sritis, į kurią Lietuva turi investuoti šiandien, ji tikrai turi patekti į TOP 3 sąrašą.

Verslininko teigimu, jei norime pasiekti geriausių rezultatų versle, reikia vadovautis panašiais principais kaip ir žemdirbystėje – viską daryti laiku, o ne tada, kada atsiranda laiko ar kitų išteklių.

„Dėl biotechnologijų srities talentų ir investicijų konkuruoja visos šalys, šios mokslo srities pritaikomumas yra toks didelis, kad norėdami neatsilikti ir neiššvaistyti potencialo turime bėgti dideliu greičiu pirmyn, – sako prof. V. A. Bumelis ir primena, kad Lietuva prieš 5 metus padarė didelę klaidą laiku neinvestavusi į vieną svarbią biotechnologijomis paremtą sritį. – Jei būtume padarę tuo metu nieko nesudominusias investicijas į virusologijos sritį, šiandien Lietuvoje gamintume COVID-19 vakciną. Galima įsivaizduoti, kokią įtaką tai būtų turėję mūsų BVP augimui.“

Garaže tokio verslo nepradėsi

Profesorius ant vienos rankos pirštų skaičiuoja, ko reikia norint efektyviai plėtoti biotechnologijų sektorių Lietuvoje. Visų pirma, dabar Lietuvoje labai trūksta strateginio dėmesio šį sektorių kuriančiam aukšto pasaulinio lygio fundamentiniam mokslui ir taikomajam mokslui – inovacijoms, pritaikomoms versle.

Inovatyvūs projektai ir remiami turėtų būti kitais principais nei dabar. Profesoriaus teigimu, inovacijų projektas – tai ne namo statyba: gali būti, kad po dvejų metų darbo rezultatai nenusiseks. „Tai nereiškia, kad projektas blogas ir iki tol gautos paramos grąžinti nėra iš ko. Reikia nuolatinio „vartų“ metodo – projektas gauna ilgalaikį finansinį palaikymą, bet nepasiekus tarpinių rezultatų jam „vartai“ užsidaro, o jei pasiekia, programoje dalyvauja visus 5 metus. Taigi iki finišo atbėga geriausi, o prie tarpinių vartų atsijojus projektus lieka daugiau laisvų pinigų geriems projektams.“

Vladas Algirdas Bumelis
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Biotechnologijos yra ta sritis, kurioje būtinas ilgalaikis mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Iš jo susikuria patirtis ir supratimas, kaip reikia kurti verslus, ir tos kompetencijos niekur nedingsta, jos lieka Lietuvoje: „Lietuvos sėkmės istorijos pritraukiant užsienio investicijas („Thermo Fisher Scientific“, „Teva“, „Roquette“) yra atsiradusios ne „plyname lauke“, tai investicijos į vietos mokslo ir verslo bendruomenės sukurtus ir su valstybės pagalba užaugusius verslus.“

Todėl norint plėtoti šią sritį reikia ir stiprios bazės – prieigos prie labai brangios laboratorinės įrangos ir labai gerai išsilavinusių brangių žmonių. „Taip pat reikia itin paklausių ir brangių komercializavimo paslaugų. Viską sudėjus – garaže tokio verslo nepradėsi“, – įsitikinęs biotechnologas.

Nebus kam dirbti

Prof. V. A. Bumelio teigimu, valstybės lėšomis ir ne priešokiais, bet nuolatos finansuojami Lietuvos mokslininkų projektai padeda išlaikyti aukščiausio tarptautinio lygio mokslininkų kompetencijas. Tai yra labai svarbu ir verslui, nes visose biotechnologijų sektoriaus įmonėse labai reikia darbuotojų, kurių rengimu užsiima tie patys universitetai ir tie patys mokslininkai. „Dėl biotechnologijų srities talentų konkuruoja visas pasaulis, tačiau norint greitai parengti daug tokių specialistų reikalinga ir gera infrastruktūra, ir tikslinis valstybės finansavimas, nes priešingu atveju tapsime savo sėkmės aukomis – turėsime sparčiai augančią biotechnologijų pramonę, bet negalėsime augti, nes nebus kam tose įmonėse dirbti.“

Pašnekovo teigimu, šiame sektoriuje studijų infrastruktūra yra brangi, nes biotechnologijų ar farmacijos specialybės studentas turi išmokti dirbti su labai brangiomis ir nuolat besikeičiančiomis technologijomis. „Kitaip baigęs universitetą ir atėjęs į įmones toks jaunas specialistas turės visus praktinius dalykus išmokti iš naujo. Tai nėra efektyvu, ir verslo investicijos tiesiog gali nueiti ten, kur specialistų parengiama daugiau ir geriau. Lietuva privalo šioje srityje neatsilikti.“

Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje biotechnologijų sektorius per 5 metus paaugo 71 proc., taigi per 10 metų sudarytų beveik 140 proc., arba 2,4 karto, augimą. „Jei tokių perspektyvių ir augančių sričių būtų bent trečdalis mūsų BVP, tai Lietuvos ekonomika per 10 metų vien iš šios ekonomikos dalies paaugtų beveik dvigubai. O tai reikštų, kad pavytume tokias šalis kaip Švedija, Vokietija, Olandija. Manau, kad pabandyti verta“, – sako V. A. Bumelis.