„Esame pasiruošę startuoti su inovacijų reforma, kurios ašimi institucinėje sąrangoje būtų Inovacijų agentūra, kuri sudarytų nuoseklų inovacijų politikos įgyvendinimo paveikslą“, – BNS sakė A. Armonaitė.
„Lietuvoje viską šiuo metu turime išbarstytą po keletą agentūrų ir vieningai į inovacijas niekas nežiūri. Nuo pačios politikos formavimo iki jos įgyvendinimo Inovacijų agentūroje, konkrečių įrankių, kaip verslams pasinaudoti inovacijų politikos gėrybėmis“, – teigė ministrė.
Anot jos, skirtingos institucijos, formuojančios technologijų, inovacijų ir mokslo politiką, dažnai netgi nesikalba ir konkuruoja tarpusavyje.
Ministrė pabrėžia, kad sėkmingai inovacijas vystančių šalių pavyzdys rodo, kad tam yra būtini administraciniai pajėgumai ir įrankiai.
„Jeigu pasižiūrėtume į šalis, kurios sėkmingai vysto inovacijų politiką, jose yra ne tik politinis entuzuazmas, bet ir sukurti realūs administraciniai pajėgumai ir įrankiai. Iš esmės, jeigu norime mūsų ekonomiką paversti išmania, jeigu norime sukurti daugiau inovatyvių produktų, gerai apmokamų darbo vietų, iš esmės privalome susitvarkyti savo kieme“, – pabrėžė A. Armonaitė.
Ji kaip sėkmingus pavyzdžius pateikė prieš daugiau nei dešimtmetį pradėjusią veikti užsienio investicijų plėtros agentūrą „Investuok Lietuvoje“ bei eksportą skatinančią „Verslią Lietuvą“.
Ministrė teigia, kad konkrečius sprendimus dėl Inovacijų agentūros kūrimo norima priimti jau šį pavasarį.
Ekonomikos ministerija teigia besitikinti, kad Seimo pavasario sesijai teikiami Technologijų ir inovacijų įstatymo pakeitimai padidins inovacijų paklausą, ypač per inovatyvius viešuosius pirkimus.
„Investuok Lietuvoje“ pernai rudenį tvirtino, kad inovacijų, pagal kurias Lietuva atsilieka nuo pažangiausių Vakarų Europos valstybių, potencialą taip pat riboja mažas mokslinis potencialas ir pabrėžė svarbą didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą.