„Mes turime susitarti dėl to, ko mes siekiame mokesčių politikos arba ekonominės politikos tam tikrais sprendimais. Esu įsitikinęs, kad prasideda nepaprastai svarbus laikotarpis. Esu įsitikinęs, kad su pandemija sukovosime ir vienaip ar kitaip turėsime pokarantininį laikotarpį, kurį aš, beje, labai sieju ir su vakcinavimo sėkme“, – LRT laidai „Dienos tema“ sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, prasidėjus šiam laikotarpiui, žmonėms, verslams bus labai daug klausimų, kuriuos valdžia turės išspręsti.
„Kai jis prasidės, žmonėms, verslams bus labai daug klausimų, kuriuos valdžia turės išspręsti – palengvinti žalą, kurią pandemija padarė mūsų verslui, mūsų darbo vietoms, mūsų žmonių atlyginimams. Šitoje situacijoje kalbėti apie tai, kad, žinote, mes tam tikrus spendimus galbūt įgyvendinsime 2023 metais, tai kokią žinią mes nešame žmonėms? Mes galbūt jums padėsime 2023 metais?“, – sakė G. Nausėda.
„Aš manau, kad turėtume susitarti – iš tikrųjų yra labai daug pasiūlymų toje Mokesčių politikos grupėje ir kurie iš jų, sutinku, galime diskutuoti, galėtų palaukti ir iki 2023 metų. Verslas galėtų pasiruošti, tai galėtų būti ir tam tikrų mokesčių lengvatų sumažinimas ir t.t., bet yra klausimų, kurie negali laukti, nes žmonės laukia tų sprendimų“, – pridūrė šalies vadovas.
Pasak jo, vienas iš tokių siūlymų yra pelno mokesčio lengvata įmonėms, kurios sparčiai didina darbo užmokesčio fondą.
„Vienas iš tokių siūlymų, kurį mes teikiame, yra pelno mokesčio lengvata įmonėms, kurios sparčiai didina darbo užmokesčio fondą.
Tokiu būdu mes nušauname du zuikius vienu metu – skatiname įmones didinti vidutinį darbo užmokestį ir skatiname įmones priimti daugiau naujų darbuotojų, kas taip pat yra nepaprastai reikalinga šiuo metu, kai nedarbo lygis didėja“, – nurodė G. Nausėda.
G. Nausėda nesutiko, kad šia lengvata bus suteikiamos privilegijos stambioms įmonėms.
„Man sako, kad tokiu būdu bus suteikiamos privilegijos didelėms, stambioms įmonėms, kurios daugiausia pelno mokesčio ir sumoka.
Netiesa. Statistika rodo, kad 60 proc. pelno mokesčio įplaukų suneša smulkusis ir vidutinis verslas. Be to, pelno mokesčio lengvata skatins ne apskritai tas įmones, kurios daugiausia sumoka, o tas, kurios elgsis taip, kaip yra numatyta šituo įstatymu. Aš manau, kad tai yra savalaikis, tiksliai adaptuotas dabartine situacijai sprendimas, kurio nėra tikslo atidėlioti“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pat siūlo pataisas, kurių tikslas – nustatyti, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai turėtų teisę gauti visą nedarbo draudimo išmoką.
„Šiuo metu turime nenormalią ir netoleruotiną situaciją, kai negalią turintys žmonės gauna tik tą dalį nedarbo draudimo išmokos, kuri viršija pensijų ir kitų socialinių išmokų dydį, kai praranda darbą. O kodėl – jie lygiai taip pat kaip ir visi kiti mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmoką ir netekę darbo ja visa apimtimi naudotis negali. Maža to, kad jiems ir taip nelengva rasti vietą darbo rinkoje, tai mes dar ir savo sprendimais pastatome juos į nelygiavertę situaciją“, – sakė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, sutariama, kad šitoms pataisoms reikia pritarti.
„Šituo klausimu sutarėme, kad šitam įstatymui reikia pritarti. Tik gaila, kad įstatymo įsigaliojimo terminas vietoje mūsų siūlomos liepos 1 dienos yra keliamas į 2022 metų sausio 1 dieną. Tai nuvilia, todėl kovosime dėl ankstesnės datos“, – sakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį sakė, kad mokestinių lengvatų pasiūlymai bus planuojami po išsamių diskusijų, todėl galimi įstatymų pakeitimų projektai nukeliami vėlesniam laikui, ne artėjančiai pavasario Seimo sesijai.
